Rinkinyje pateikiami būsto kainų indekso svoriai. Svoris – procentais arba promilėmis išreikšta namų ūkių piniginių išlaidų lyginamoji dalis tam tikrai BKI elementariajai visumai priklausantiems būstams su žeme įsigyti. Kuo didesnis svoris, tuo didesnė tam tikro būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčio įtaka aukštesnio būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčiui. Svorių bazinis laikotarpis – laikotarpis, kurio duomenimis remiantis skaičiuojami indekso svoriai. Atliekamos tokios gautų statistinių duomenų tikrinimo ir redagavimo procedūros: atmetami sandoriai, kuriais įsigyti būstai dėl nepakankamo baigtumo lygio (< 80 proc.) yra netinkami gyventi, analizuojami kiekvienai elementariajai visumai priskirtų būstų pirkimo–pardavimo sandorių duomenys, palyginti su ankstesnių ketvirčių duomenimis. Duomenų redagavimas ir patvirtinimas atliekamas naudojant kompiuterinę kainų statistinių duomenų tikrinimo programą. Gautos kainų kitimo tendencijos lyginamos su nekilnojamojo turto agentūrų užfiksuotomis būsto kainų kitimo tendencijomis. Informacija apie veiksnius, turinčius įtaką būsto kainų pasikeitimui, reguliariai stebima spaudoje, kitų įmonių ir institucijų skelbiamose apžvalgose ir ataskaitose. Pagrindinis statistinių duomenų šaltinis BKI apskaičiuoti yra VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazių duomenys. Šaltinio duomenys gaunami kas ketvirtį. BKI bazinis laikotarpis yra 2015 m. (2015 m. – 100). Kitas BKI bazinio laikotarpio keitimas numatytas 2026 m., buvusi laiko eilutė bus perskaičiuota į naują indekso bazinį laikotarpį ir paskelbta apskaičiavus 2026 m. I ketv. BKI.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Rinkinyje pateikiami suderinto vartotojų kainų indeksos svoriai. Svoris – promilėmis išreikšta namų ūkių piniginių vartojimo išlaidų lyginamoji dalis tam tikrai SVKI elementariajai visumai priklausančioms prekėms ir paslaugoms įsigyti. Kuo didesnis svoris, tuo didesnė tam tikro prekių ir paslaugų klasifikavimo lygio kainų pokyčio įtaka aukštesnio prekių ir paslaugų kainų klasifikavimo lygio kainų pokyčiui. Pagrindiniai šaltiniai lyginamųjų svorių sistemai parengti yra nacionalinių sąskaitų ir namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo duomenys apie namų ūkių pinigines išlaidas vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti. Lyginamųjų svorių sistemai parengti naudojami ir kiti statistinių duomenų šaltiniai: neapskaitytoms namų ūkių išlaidoms įvertinti – vidaus prekybos, transporto, turizmo, energetikos, socialinės statistikos, kitų institucijų ir įmonių statistinė informacija; šalies namų ūkių ir lankytojų iš užsienio piniginėms vartojimo išlaidoms detalizuoti – pramonės, vidaus ir užsienio prekybos, švietimo, transporto, turizmo statistikos, kitų įmonių ir institucijų statistiniai duomenys ir informacija. SVKI svoriai apskaičiuojami nuo 1996 m. sausio mėn. ir apdorojami kas mėnesį.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Metinė visų nuolatinių Lietuvos gyventojų statistinė informacija apie bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičių, jų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, lytį, gyvenamąją vietą ir regioną nuo 1998 metų. Rodiklis išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu. Naudojami LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių klasifikatorius (LR AVGVK 2018) ir Bendras teritorinių statistinių vienetų klasifikatorius (NUTS).

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Statistinės informacijos aprašymą sudaro nacionalinės sąskaitos – tarptautiniu mastu pripažinta standartizuota statistinių rodiklių sistema, suteikianti galimybę išsamiai atspindėti nacionalinės ekonomikos būklę bei pokyčius ir metinės nefinansinės institucinių sektorių sąskaitos (toliau – „sąskaitos“), sudaromos pagal tarptautiniu mastu pripažintą standartinių statistinių rodiklių sistemą, kuri išsamiai nusako nacionalinės ekonomikos vystymąsi. Pagrindiniai sąskaitų rodikliai vertinami remiantis Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema ESS 2010 (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 priedas A). Sąskaitos, apima nefinansines sąskaitas, kurios apibūdina įvairius ekonominio proceso etapus: gamybos, pajamų formavimo, pajamų paskirstymo, pajamų perskirstymo, pajamų panaudojimo ir nefinansinio kaupimo. Klasifikatoriai: institucinių sektorių ir subsektorių klasifikatorius (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priedas). Statistinę (tiriamąją) visumą sudaro visi statistiniai stebėjimo vienetai rezidentai; ekonomika kaip visuma, sudaryta iš įvairių institucinių vienetų. Lietuvos nacionalinės sąskaitos yra išsamios; t. y. visi statistiniai vienetai rezidentai yra apimami tiesiogiai duomenų šaltinių (tyrimų, administracinių duomenų) pagrindu arba per išsamumo korekcijas. Geografinė aprėptis: visa šalies ekonominė teritorija. Matavimo vienetas (-ai): rodikliai išreiškiami milijonais eurų. Laiko aprėptis: nuo 1995 m.; nuo 2000 m. iki 2020 m. Ataskaitinis laikotarpis: kalendoriniai metai.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) apskaičiuojamas pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą metodologiją. SVKI naudojami infliacijai ES matuoti, palyginimams tarp ES valstybių narių atlikti, Europos centrinio banko pinigų politikai vykdyti, Europos, pinigų sąjungos, Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksams skaičiuoti, ES valstybių narių atitikčiai kainų stabilumo kriterijui vertinti (pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalį ir Protokolą Nr. 13 „Dėl konvergencijos kriterijų“). Rinkinyje naudojamas Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį (ECOICOP) klasifikatorius. Į rinkinį įtraukti visi šalyje esantys namų ūkiai, įskaitant šalyje nuolat negyvenančius asmenis ir lankytojus iš užsienio; vartojimo prekės ir paslaugos, kurias įsigyja namų ūkiai. Statistinio stebėjimo vienetas - vartojimo prekės ir paslaugos, kurias šalies nuolatiniai ir nenuolatiniai gyventojai įsigyja prekybos ir paslaugų įmonėse ir vietos vienetuose individualiems vartojimo poreikiams tenkinti. Įmonių ir vietos vienetų tiriamąją visumą sudaro visų nuosavybės formų, įvairių tipų, įvairaus dydžio prekybos ir paslaugų įmonės ir vietos vienetai (2023 m. tiriamąją imtį sudaro apie 4 400 atrinktų įmonių ir vietos vienetų). Prekių ir paslaugų statistinę visumą sudaro namų ūkių šalies ekonominėje teritorijoje įsigyjamos vartojimo prekės ir paslaugos (2023 m. tiriamąją imtį sudaro 982 reprezentatyvioji prekė ir paslauga). Namų ūkių statistinė visuma yra visi šalyje esantys namų ūkiai įskaitant institucinius namų ūkius, šalyje nuolat negyvenančius asmenis ir lankytojus iš užsienio. Namų ūkių sektorius apima visus asmenis ar asmenų grupes, neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena, kokią vietą užima pajamų pasiskirstyme, jų tautybę bei pilietybę. SVKI aprėpia namų ūkių pinigines vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI apima visą šalies ekonominę teritoriją. Ją sudaro šalies geografinė teritorija, kurią administruoja šalies vyriausybė ir kurioje laisvai juda asmenys, prekės ir kapitalas. Lietuvos ekonominę teritoriją SVKI reprezentuoja 18 teritorinių vienetų (10 apskričių ir 8 rajonų centrai), atrinktų kainoms tirti. Kainos renkamos mažuose, vidutiniuose ir 5 didžiausiuose šalies miestuose, kurių gyventojų skaičius sudaro nuo 5,5 tūkst. (mažų miestų) iki 540 tūkst. (didžiųjų miestų) gyventojų. Maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių kainos papildomai registruojamos 10 kaimo vietovių. Bazinis laikotarpis yra 2015 m. (2015 m. – 100).

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) apskaičiuojamas pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą metodologiją. Rinkinyje pateikiamas SVKI pagal pastovius mokesčių tarifus. SVKI naudojami infliacijai ES matuoti, palyginimams tarp ES valstybių narių atlikti, Europos centrinio banko pinigų politikai vykdyti, Europos, pinigų sąjungos, Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksams skaičiuoti, ES valstybių narių atitikčiai kainų stabilumo kriterijui vertinti (pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalį ir Protokolą Nr. 13 „Dėl konvergencijos kriterijų“). Rinkinyje naudojamas Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį (ECOICOP) klasifikatorius. Į rinkinį įtraukti visi šalyje esantys namų ūkiai, įskaitant šalyje nuolat negyvenančius asmenis ir lankytojus iš užsienio; vartojimo prekės ir paslaugos, kurias įsigyja namų ūkiai. Statistinio stebėjimo vienetas - vartojimo prekės ir paslaugos, kurias šalies nuolatiniai ir nenuolatiniai gyventojai įsigyja prekybos ir paslaugų įmonėse ir vietos vienetuose individualiems vartojimo poreikiams tenkinti. Įmonių ir vietos vienetų tiriamąją visumą sudaro visų nuosavybės formų, įvairių tipų, įvairaus dydžio prekybos ir paslaugų įmonės ir vietos vienetai (2023 m. tiriamąją imtį sudaro apie 4 400 atrinktų įmonių ir vietos vienetų). Prekių ir paslaugų statistinę visumą sudaro namų ūkių šalies ekonominėje teritorijoje įsigyjamos vartojimo prekės ir paslaugos (2023 m. tiriamąją imtį sudaro 982 reprezentatyvioji prekė ir paslauga). Namų ūkių statistinė visuma yra visi šalyje esantys namų ūkiai įskaitant institucinius namų ūkius, šalyje nuolat negyvenančius asmenis ir lankytojus iš užsienio. Namų ūkių sektorius apima visus asmenis ar asmenų grupes, neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena, kokią vietą užima pajamų pasiskirstyme, jų tautybę bei pilietybę. SVKI aprėpia namų ūkių pinigines vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI apima visą šalies ekonominę teritoriją. Ją sudaro šalies geografinė teritorija, kurią administruoja šalies vyriausybė ir kurioje laisvai juda asmenys, prekės ir kapitalas. Lietuvos ekonominę teritoriją SVKI reprezentuoja 18 teritorinių vienetų (10 apskričių ir 8 rajonų centrai), atrinktų kainoms tirti. Kainos renkamos mažuose, vidutiniuose ir 5 didžiausiuose šalies miestuose, kurių gyventojų skaičius sudaro nuo 5,5 tūkst. (mažų miestų) iki 540 tūkst. (didžiųjų miestų) gyventojų. Maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių kainos papildomai registruojamos 10 kaimo vietovių. Bazinis laikotarpis yra 2015 m. (2015 m. – 100).

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Aplinkosaugos ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus užimtumas.
Žaliųjų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų rengimo tikslas yra rinkti ir skelbti nacionalinių ūkių gamybinės veiklos, kurią vykdant sukuriami žalieji produktai, statistiką pagal šiuos rodiklius: – rinkos produkcija, iš kurios eksportas, ne rinkos produkcija ir pagalbinės veiklos produkcija, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos pridėtinė vertė, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos užimtumas. Naudojami klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Aplinkos apsaugos veiklos ir išlaidų klasifikatorius (CEPA 2000); Išteklių valdymo veiklos klasifikatorius (CReMA) Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: Nuo 2010 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Aplinkosaugos ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus produkcija.
Žaliųjų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų rengimo tikslas yra rinkti ir skelbti nacionalinių ūkių gamybinės veiklos, kurią vykdant sukuriami žalieji produktai, statistiką pagal šiuos rodiklius: – rinkos produkcija, iš kurios eksportas, ne rinkos produkcija ir pagalbinės veiklos produkcija, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos pridėtinė vertė, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos užimtumas. Naudojami klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Aplinkos apsaugos veiklos ir išlaidų klasifikatorius (CEPA 2000); Išteklių valdymo veiklos klasifikatorius (CReMA) Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: Nuo 2010 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Aplinkosaugos ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus eksportas.
Žaliųjų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų rengimo tikslas yra rinkti ir skelbti nacionalinių ūkių gamybinės veiklos, kurią vykdant sukuriami žalieji produktai, statistiką pagal šiuos rodiklius: – rinkos produkcija, iš kurios eksportas, ne rinkos produkcija ir pagalbinės veiklos produkcija, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos pridėtinė vertė, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos užimtumas. Naudojami klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Aplinkos apsaugos veiklos ir išlaidų klasifikatorius (CEPA 2000); Išteklių valdymo veiklos klasifikatorius (CReMA) Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: Nuo 2010 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Aplinkosaugos ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus bendroji pridėtinė vertė.
Žaliųjų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų rengimo tikslas yra rinkti ir skelbti nacionalinių ūkių gamybinės veiklos, kurią vykdant sukuriami žalieji produktai, statistiką pagal šiuos rodiklius: – rinkos produkcija, iš kurios eksportas, ne rinkos produkcija ir pagalbinės veiklos produkcija, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos pridėtinė vertė, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos užimtumas. Naudojami klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Aplinkos apsaugos veiklos ir išlaidų klasifikatorius (CEPA 2000); Išteklių valdymo veiklos klasifikatorius (CReMA) Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: Nuo 2010 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Su aplinka susiję vartotojų mokesčiai (pagal vartotojų grupes). Su aplinka susijęs mokestis – mokestis, kurio mokesčio bazė yra tam tikro įrodyto specifinio neigiamą poveikį aplinkai turinčio reiškinio fizinis vienetas (ar fizinio vieneto pakaitinis rodiklis) ir kuris pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS) yra priskiriamas mokesčiams. Su aplinka susiję mokesčiai priskiriami šioms ESS 2010 kategorijoms: - gamybos ir importo mokesčiai (D.2); - einamieji pajamų, turto mokesčiai ir kt. (D.5); - kapitalo mokesčiai (D.91). Naudojami klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: Nuo 2008 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Su aplinka susiję mokesčiai pagal EVRK kodus. Su aplinka susijęs mokestis – mokestis, kurio mokesčio bazė yra tam tikro įrodyto specifinio neigiamą poveikį aplinkai turinčio reiškinio fizinis vienetas (ar fizinio vieneto pakaitinis rodiklis) ir kuris pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS) yra priskiriamas mokesčiams. Su aplinka susiję mokesčiai priskiriami šioms ESS 2010 kategorijoms: - gamybos ir importo mokesčiai (D.2); - einamieji pajamų, turto mokesčiai ir kt. (D.5); - kapitalo mokesčiai (D.91). Naudojami klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: Nuo 2008 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Medžiagų vidaus vartojimas (bendras, metinis). Medžiagų vidaus vartojimas (MVV) parodo vienetų rezidentų bendrą suvartojamų medžiagų kiekį. Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: Nuo 2008 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Medžiagų srautų sąskaitos (pagal žaliavų ir medžiagų rūšis). Šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų (ŠŪ-MSS) sudarymo tikslas yra parengti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis palyginamus rodiklius. ŠŪ-MSS tiesiogiai prisideda prie ES politikos prioritetų, susijusių su Žaliojo augimo strategija ir efektyvaus išteklių naudojimo iniciatyva, ir, pagal suderintą su JT nacionalinių sąskaitų sistemą (NSS) ir jos Europos versiją (ESS), teikia informaciją apie medžiagų srautus. ŠŪMSS tinka integruotos aplinkos ir ekonomikos sąveikos analizei ir modeliavimui. Medžiagų vidaus vartojimas (MVV) parodo vienetų rezidentų bendrą suvartojamų medžiagų kiekį. Vidaus medžiagų gavyba (VMG) – metinis kietųjų, skystųjų ir dujinių medžiagų (išskyrus vandenį) vienetų rezidentų gautų iš gamtinės aplinkos ir skirtų naudoti ekonominėje veikloje, kiekis. Prekių ir paslaugų eksportas (PPE) – prekių ir paslaugų sandoriai (pardavimas, mainai, dovanojimas), kai rezidentai perleidžia ekonominės nuosavybės teises nerezidentams. Prekių ir paslaugų importas (PPI) – prekių ir paslaugų sandoriai (pardavimas, mainai, dovanojimas), kai nerezidentai perleidžia ekonominės nuosavybės teises rezidentams. Tiesioginės medžiagų sąnaudos (TMS) – visos gamybai ir paslaugoms sunaudojamos medžiagos, įskaitant medžiagas, sunaudotas importuojamiems gaminiams. Naudojami klasifikatoriai: ŠŪ-MSS Medžiagų tipų klasifikatorius, pateikiamas 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų III priede. Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: Nuo 2008 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Duomenų rinkinys tiesiogiai prisideda prie ES politikos prioritetų, susijusių su Žaliojo augimo strategija ir efektyvaus išteklių naudojimo iniciatyva, ir, pagal suderintą su JT nacionalinių sąskaitų sistemą (NSS) ir jos Europos versiją (ESS), teikia informaciją apie medžiagų srautus. Naudojami klasifikatoriai: ŠŪ-MSS Medžiagų tipų klasifikatorius, pateikiamas 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų III priede. Statistinio stebėjimo vienetas: šalies ūkis Statistinė tiriamoji visuma: į ŠŪ-MSS įtraukiamos visos kietosios, dujinės ir skystosios medžiagos, išskyrus oro ir vandens srautus, kurios matuojamos tūkstančiais tonų per metus. ŠŪ-MSS sistemoje yra du medžiagų srautų, kertančių sistemos ribas, tipai: medžiagų srautai tarp nacionalinio ūkio ir jo gamtinės aplinkos. Tai medžiagų (t. y. žalių, grynų ar neapdorotų) gavyba iš gamtinės aplinkos ir medžiagų (dažnai vadinamų atliekomis) šalinimas šioje aplinkoje; medžiagų srautai tarp šalies ūkio ir kitų pasaulio šalių ūkių. Tai apima importą ir eksportą. Į ŠŪ-MSS įtraukiami šias sistemų ribas kertantys srautai, taip pat žmonių sukurtų atsargų papildymai. Visi kiti šalies ūkio medžiagų srautai ŠŪ-MSS nenurodomi. Tai reiškia, kad ŠŪ-MSS sistemoje nacionalinis ūkis laikomas visuma ir, pavyzdžiui, produktų pristatymas iš vieno sektoriaus į kitą nėra aprašomas. Taip pat neįtraukiami ir natūralūs srautai gamtinėje aplinkoje. Ekonomikos sektorius traktuojamas kaip „juodoji dėžė“ ir medžiagų srautų transformacija ar persiskirstymas jos viduje neanalizuojamas, o apsiribojama tik įeinančiais ir išeinančiais medžiagų srautais.

Geografinė aprėptis: visa šalies ekonominė teritorija.

Laiko aprėptis: nuo 2008 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Teršalų išmetimas į atmosferą pagal EVRK kodus. Į orą išmetami teršalai – iš nacionalinio ūkio (gamybos ar vartojimo procesų) į atmosferą (kuri yra aplinkos dalis) patenkantis fizinis dujinių ar kietųjų dalelių medžiagų srautas.

Naudojami klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.)

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų, rengiami statistiniai duomenys apie šiuos į orą išmetamus teršalus: anglies dioksidą (CO2), išskyrus išsiskiriantį iš biomasės; anglies dioksidą iš biomasės (biomasės CO2); azoto oksidą (N2O); metaną (CH4); perfluorangliavandenilius (PFCs); hidrofluorangliavandenilius (HFCs); sieros heksafluoridą (SF6); azoto oksidus (NOx); nemetano lakiuosius organinius junginius (NMVOCs); anglies monoksidą (CO); kietąsias daleles < 10 mikronų (PM10); kietąsias daleles < 2,5 mikronų (PM2,5); sieros dioksidą (SO2); amoniaką (NH3).

Geografinė aprėptis: Visa šalies teritorija.

Laiko aprėptis: Nuo 2008 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Namų ūkių teršalų kiekis, išmestas į atmosferą. Į orą išmetami teršalai – iš nacionalinio ūkio (gamybos ar vartojimo procesų) į atmosferą (kuri yra aplinkos dalis) patenkantis fizinis dujinių ar kietųjų dalelių medžiagų srautas.

Naudojami klasifikatoriai: Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų, rengiami statistiniai duomenys apie šiuos į orą išmetamus teršalus: anglies dioksidą (CO2), išskyrus išsiskiriantį iš biomasės; anglies dioksidą iš biomasės (biomasės CO2); azoto oksidą (N2O); metaną (CH4); perfluorangliavandenilius (PFCs); hidrofluorangliavandenilius (HFCs); sieros heksafluoridą (SF6); azoto oksidus (NOx); nemetano lakiuosius organinius junginius (NMVOCs); anglies monoksidą (CO); kietąsias daleles < 10 mikronų (PM10); kietąsias daleles < 2,5 mikronų (PM2,5); sieros dioksidą (SO2); amoniaką (NH3).

Geografinė aprėptis: Visa šalies teritorija.

Laiko aprėptis: Nuo 2008 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Statistinės informacijos aprašymas: bendrasis vidaus produktas (BVP) – vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos (NSS) rodiklių, apibūdinančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. BVP, jo kitimo tempas ir bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) plačiai naudojami tarptautiniams palyginimams ir ekonominei analizei atlikti. Statistinio stebėjimo vienetas: nacionalinės sąskaitos, apimančios ekonomiką, kaip visumą, kurią sudaro skirtingi instituciniai vienetai. Statistinę (tiriamąją) visumą sudaro visi statistiniai stebėjimo vienetai rezidentai. Lietuvos nacionalinės sąskaitos yra išsamios, t. y., visi statistiniai vienetai rezidentai yra apimami tiesiogiai duomenų šaltinių (tyrimų, administracinių duomenų) pagrindu arba per išsamumo korekcijas. Geografinė aprėptis: šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: nuo 1995 m. I ketvirčio. Matavimo vienetas (-ai): indeksai – proc. Ataskaitinis laikotarpis: kalendorinis ketvirtis.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Prieiga prie 95 vandens matavimo stočių 30 dienų hidrologinių stebėjimų duomenų. Duomenis sudaro valandiniai vandens lygio ir vandens temperatūros duomenys. Daugiau informacijos – https://api.meteo.lt/

Pateikiama statistinė informacija - bendroji pridėtinė vertė (BPV) , palyginamosiomis kainomis (grandininio susiejimo metodu) pagal ekonominės veiklos rūšis, išlygininmą (ketvirtinis, metinis) . Naudojamas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (https://osp.stat.gov.lt/klasifikatoriai?portletFormName=FPKL500&classifier-version=50&tab=version). Statistinę (tiriamąją) visumą sudaro visi statistiniai stebėjimo vienetai rezidentai. Geografinė aprėptis - šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis nuo 1995 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.