{
  "_data": [
    {
      "_cid": 1,
      "_created": "2025-10-20T05:22:57.734691",
      "_op": "insert",
      "_id": "ae762029-99a6-426a-b6a2-d42a3de24616",
      "_txn": "19436725-6a7e-47e5-b877-0c736b5847a4",
      "_revision": "bee609f1-4a51-4ccf-bfb2-3c09ad43d63d",
      "vda_id": "19220e7292b010b",
      "projekto_id": "52",
      "strat_portfelis": "XVIII-osios Vyriausybės strateginis projektų portfelis",
      "projekto_pavadinimas": "Geležinkelių jungties „Rail Baltica“ plėtra",
      "institucija": "SM",
      "institucijos_portfelis": "Susisiekimo ministerijos projektų portfelis",
      "etapas": "vykdymas ir stebėsena",
      "projekto_aprasymas": "Naujas Europinio standarto (1435 mm pločio vėžė) dvikelis geležinkelis, kurio projektinis greitis –  249 km/ val. keleiviniams traukiniams, 120 km/val – krovininiams traukiniams;\nProjekto vertė (2024 CBA) – 24 mlrd. eur, iš jų Lietuvos dalis – 10 mlrd. \nAtsižvelgiant į išaugusią skaičiuojamąją projekto kainą ir  įvertinus realias projekto finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės 2024 – 2030 metais galimybes, 2023 m. lapkričio mėn. Europos Komisija paprašė atlikti „Rail Baltica“ projekto apimties perplanavimą, pirmajame etape (iki 2030 m. pab.) prioritetą teikiant pagrindinės geležinkelio linijos nuo Talino (per Rygą, Pernu, Panevėžį, Kauną) iki Varšuvos įrengimui ir siekti pradėti šios linijos eksploataciją 2030 metais.  Atitinkamai I-ojo etapo  įgyendinimo CAPEX - 15,5 mlrd, iš jų Lietuvos dalis - 5,7 mlrd.\nProjekto I-ojo įgyvendinimo terminas  – 2030 m. \nPagrindinės geležinkelio linijos ilgis – 909 km, iš jų Lietuvos dalis  - 432 km. \nNumatomas didžiausias traukinių ilgis – 1050 m, ašinė apkrova – 25 t\nPagrindinės geležinkelio linijos projektai  derinami ir įgyvendinami kartu su geležinkelio infrastruktūros objektais: tarptautinėmis ir regioninėmis stotimis, infrastruktūros ir riedmenų priežiūros depais. \n\nFinansavimo šaltinis  – Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP, Connecting Europe Facility, CEF) ir valstybės biudžeto lėšos, taip pat analizuojami ir kiti galimi finansavimo šaltiniai. Valstybės biudžeto lėšų dalis planuojama atsižvelgiant į valstybės prisiimtus įsipareigojimus siekiant užtikrinti įgyvendinamo Projekto tęstinumą ir skiriant tam tikrų metų asignavimus susisiekimo sektoriui. 2014–2027 m. Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiu viso Lietuvos dalies veikloms įgyvendinti yra užtikrinta 1.6 mlrd. Eur (85 proc.  15 proc. ).  \n\nProjekto naudos gavėja - Susisiekimo ministerija. Projekto vykdytojas Lietuvoje - AB \"LTG Infra\". Projekto koordinatorius per visas Baltijos šalis  - bendra trijų Baltijos šalių įmonė - „RB Rail AS“.",
      "pradzia": "2014-11-27",
      "pabaiga": "2030-12-31",
      "biudzetas_eur": 5650000000.0,
      "proj_tikslas": "I-ojo  projekto įgyvendinimo etapo tikslas – nutiesti europinio standarto geležinkelį prioritetą teikiant pagrindinės geležinkelio linijos nuo Talino (per Rygą, Pernu, Panevėžį, Kauną) iki Varšuvos įrengimui ir pradėti šios linijos eksploataciją 2030 metais. \nVisa apimtimi projektas  Lietuvos ir šalių partnerių teritorijose,  bus įgyvendintas užbaigus II-ąjį įgyvendinimo etapą. Įgyvendinus projekto tikslą visa apimtimi Baltijos šalys bus sujungtos su ES geležinkelio tinklu  ir  tarpusavyje užtikrinant naujos kokybės keleivių ir krovinių vežimo paslaugas.",
      "strat_tikslas": "Numatytas 2021–2030 metų NPP. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 998 ,,Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“.  \n2023 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginių projektų portfelio komisija patvirtino atnaujintą Projekto įgyvendinimo grafiką iki 2030 m.  Projektas yra įtrauktas į Ministro Pirmininko strateginių projektų portfelį.\nNumatytas  Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro valdymo sričių 2024–2026 metų strateginiame veiklos plane.\n„Rail Baltica“ geležinkelis yra Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra–Baltijos jūra“ trūkstama jungtis, kuri yra sudėtinė transeuropinio transporto tinklo dalis. Europos Sąjungos teisės aktai nustato, kad pagrindinio transeuropinio transporto tinklo projektai turi būti įgyvendinti iki 2030 m., o visas transeuropinio transporto tinklas sukurtas iki 2050 m.",
      "suinteresuota_salis": "Kaunas – Lietuvos /  Lenkijos siena ruože  esančios savivaldybės:  Kalvarijos, Marijampolės,  Kazlų Rūdos, Prienų,  Kauno raj., Kauno m.; Europos Komisijos  struktūros: Šiaurės – Baltijos jūros  transporto koridoriaus  Europinis koordinatorius; Europos Komisijos  struktūros: Transporto direktoratas; LRV; LRS „Rail Baltica“ projekto parlamentinės kontrolės grupė; Ministras Pirmininkas; Aplinkos ministerija ir jai  pavaldžios įstaigos; Lazdijų sav.; LRS komitetai (ERK, EK); LRS Kaimo reikalų  komitetas; Projekto partneriai: Estija, Latvija, Lenkija.; Kaunas – Lietuvos / Latvijos siena ruože  esančios savivaldybės:  Kauno, Kėdainių,  Jonavos, Panevėžio ir  Pasvalio raj.; Vilnius–Kaunas ruože  esančios savivaldybės: Vilniaus m. sav. ir  Vilniaus raj. sav., Trakų,  Elektrėnų, Kaišiadorių,  Jonavos, Kauno raj. ir  Kauno m. savivaldybės; Planuojamų teritorijų/Sklypų savininkai,  gyventojų bendruomenės,  verslininkai; Krašto apsaugo ministerija"
    }
  ]
}