Išplėstinė paieška

Paieškos rezultatai: 11

Šalinti filtrus Aplinka vanduo

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Apibendrinti naudingųjų iškasenų (anhidrito/gipso, dolomito, klinties, kreidos mergelio, molio, opokos, sapropelio, žvyro, smėlio, durpės, naftos) požeminio vandens (gėlo ir mineralinio) gavybos duomenys. Išgautas išteklių kiekis pateikiamas tūkst. kubinių metrų per metus.

API

Aplinkos apsaugos agentūra

Rinkinyje pateikiama valstybinio aplinkos monitoringo duomenų pagrindu arba ekspertiniu vertinimu įvertinta ežerų kategorijos vandens telkinių ekologinė ir cheminė būklė. Ekologinė būklė nustatyta pagal fizikinių-cheminių, hidromorfologinių ir biologinių kokybės elementų rodiklius, vadovaujantis paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika. Cheminė būklė nustatyta vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims, ar šių asmenų grupei nurodant norimų vykdyti tyrimo rūšių informaciją. Leidimas gali būti išduotas vykdyti vienos ar kelių rūšių tyrimus. Išduodami leidimai atlikti tiesioginius ir nuotolinius (išskyrus angliavandenilių) žemės gelmių geologinius tyrimus, kurie pagal tiriamą žemės gelmių objektą, tyrimo metodus ir paskirtį skirstomi į šias rūšis: naudingųjų iškasenų paieška ir žvalgyba (iš jų: angliavandenilių; nemetalinių naudingųjų iškasenų ir vertingųjų mineralų; metalų rūdų); požeminio vandens (visų rūšių, taip pat žemės gelmių šiluminės energijos) paieška ir žvalgyba; žemės gelmių ertmių paieška ir žvalgyba; žemės gelmių kartografavimas (geologinis; hidrogeologinis; geocheminis; aerofotogeologinis; ekogeologinis; inžinerinis geologinis; naudingųjų iškasenų išteklių; geofizinis); inžinerinis geologinis (geotechninis) tyrimas; ekogeologinis tyrimas; geofizinis tyrimas; likvidavimas (tyrimo ir/arba eksploatacijos (išskyrus angliavandenilių); angliavandenilių tyrimo ir eksploatacijos; kitos paskirties).

API

Aplinkos apsaugos agentūra

Metinių vandens naudojimo apskaitos ataskaitų duomenų rinkinyje pateikiami ūkio subjektų vandens naudojimo apskaitos metinių ataskaitų duomenys apie išgauto iš paviršinių ir požeminių vandens telkinių, gauto iš kitų asmenų, sunaudoto, perduoto, sutaupyto ir tiekimo metu prarasto vandens kiekį. Vandens naudojimo apskaitos metines ataskaitas ūkio subjektai teikia Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (AIVIKS), vadovaujantis Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo reikalavimais.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Duomenų rinkinyje pateikiami paviršinių vandens telkinių bendrieji fizikiniai-cheminiai bei biologiniai parametrai: Nb, Pb, NO3-N, NH4-4, PO4-P, BDS7 ir kiti. Paviršinio vandens stebėsenos tikslas – įvertinti Klaipėdos miesto paviršinių vandens telkinių ekologinę būklę/ekologinį potencialą. Teikti visuomenei informaciją, susijusią su paviršinių vandens telkinių būkle.

CSV

Aplinkos apsaugos agentūra

Rinkinyje pateikiama valstybinio aplinkos monitoringo duomenų pagrindu arba ekspertiniu vertinimu įvertinta upių kategorijos vandens telkinių ekologinė ir cheminė būklė. Ekologinė būklė nustatyta pagal fizikinių-cheminių, hidromorfologinių ir biologinių kokybės elementų rodiklius, vadovaujantis paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika. Cheminė būklė nustatyta vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Požeminio vandens hidrocheminės sudėties (makrokomponentų, mikrokomponentų, biogeninių komponentų, antropogeninės kilmės organinių junginių) tyrimo duomenys gamtinėse ir pasklidosios taršos (dirbamoje žemėje, pievose ir ganyklose) sąlygose įrengtuose monitoringo gręžiniuose.

API

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Požeminio vandens lygis kartą per parą matuojamas 74 gręžiniuose elektroniniais davikliais, 20 gręžinių įrengtos telemetrinės lygio matavimo duomenų perdavimos sistemos Požeminio vandens lygis konkrečioje vietovėje priklauso nuo meteorologinių ir geologinių sąlygų. Greičiausiai į meteorologinių sąlygų pasikeitimus reaguoja negiliai (iki 5 m) slūgsantis, molingose nuogulose besikaupiantis gruntinis vanduo, kurio lygis per metus pakyla ir nusileidžia kelis metrus. Giliau slūgsančiame vandenyje lygio pokytis tesiekia kelis centimetrus.

API

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Požeminio vandens lygis matuojamas kartą per parą gręžiniuose elektroniniais davikliais. Kaip klimato kaita veikia požeminį vandenį ir jo išteklius, kokių pokyčių nustatoma požemyje galima spręsti analizuojant apibendrintus ilgalaikius požeminio vandens lygio matavimo duomenis. Vienas iš apibendrintų rodiklių yra vidutinis mėnesinis lygis.

API

Nerandate norimo duomenų rinkinio?