Informacija apie įstaigas, teikiančias informaciją Virtualiai elektroninio paveldo sistemai (VEPIS) - įstaigos tipas, nuoroda į svetainę, adresas.

Informacija apie bibliotekas ir jų padalinius - socialinių tinklų nuoroda, nuoroda į svetainę, adresas bei bibliotekos ar padalinio požymiai (pvz. ar tai edukacinė institucija).

Duomenys apie Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, kurių bent viena iš ekonominių veiklos rūšių yra muziejinių vertybių kaupimas, saugojimas ar tvarkymas. Tai apima: - Lietuvos muziejus; - įstaigas, kurios savo struktūros apimtyje turi padalinį, kuriam numatyta muziejinė funkcija; - įstaigas, kaupiančias, saugančias ir tvarkančias vertybių kolekcijas LIMIS (t. y. yra sudariusias LIMIS naudojimo sutartis).

Valdžios sektoriaus skola yra vienas iš Mastrichto sutarties konvergencijos kriterijų, skirtų ekonominės padėties valstybėse narėse stebėsenai. Valdžios sektoriaus skola apibrėžiama kaip šalies valdžios sektoriaus (S.13) bendra negrąžinta skola nominaliąja verte ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, išskyrus tuos įsipareigojimus, kuriuos atitinkantis finansinis turtas priklauso šalies valdžios sektoriui (S.13). Valdžios sektoriaus skolą sudaro šių kategorijų įsipareigojimai: valiuta ir indėliai (AF.2); skolos vertybiniai popieriai (AF.3) ir paskolos (AF.4), kaip nustatyta ESS 2010. Ketvirtinė valdžios sektoriaus skola pateikiama pagal subsektorius: centrinės valdžios (S.1311), vietos valdžios (S.1313) ir socialinės apsaugos fondai (S.1314). Naudojami klasifikatoriai: Europos sąskaitų sistema (ESS 2010). Statistinio stebėjimo vienetas: instituciniai vienetai, priskiriami valdžios sektoriui pagal ESS 2010. Statistinė tiriamoji visuma: valdžios sektorius (S.13). Geografinė aprėptis: visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: nuo 2000 m. I ketv.v. Statistinės informacijos skelbimo periodiškumas: ketvirtinis.

"Pateikta statistinė informacija apie valdžios sektoriaus pajamas ir išlaidas. Valdžios sektoriaus pajamos vertinamos pagal sandorius: mokesčiai D.2+D.5+D.91, socialinės įmokos D.61, prekių ir paslaugų pardavimas P.1+P.12+P.131, kitos einamosios pajamos D.4+D.7, kitos kapitalo pajamos D.92+D.99. Valdžios sektoriaus išlaidos vertinamos pagal sandorius: tarpinis vartojimas P.2, atlygis darbuotojams D.1, palūkanos D.41, socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra D.62, socialiniai pervedimai natūra per rinkos gamintojus D.632, subsidijos D.3, kitos einamosios išlaidos D.29 + (D.4 – D.41) + D.5 + D.7, kapitalo išlaidos P.5 + NP + D.92 + D.99. Naudojami klasifikatoriai: Europos sąskaitų sistema (ESA 2010). Statistinio stebėjimo vienetas - instituciniai vienetai, priskiriami valdžios sektoriui pagal ESA 2010. Statistinė tiriamoji visuma: valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos, socialinės apsaugos fondai, valdžios sektoriaus kontroliuojamos įmonės, priskirtos valdžios sektoriui. Geografinė aprėptis: visa šalies teritorija. Laiko aprėptis: 1999 m. Statistinės informacijos skelbimo periodiškumas: ketvirtis

Rinkinyje pateikiami duomenys apie būsto kainų indeksą. Būsto kainų indeksas (BKI) – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas namų ūkių įsigyjamų būstų, įskaitant žemę, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį. Būsto kainų indekso (toliau – BKI) sudarymo tikslas – turėti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą rodiklį būsto kainų pokyčiams išmatuoti. BKI reikalingas formuojant pinigų politiką, rengiant infliacijos prognozes ir konvergencijos ataskaitas, vertinant finansinį stabilumą, atliekant tarptautinius palyginimus. Sudarant BKI namų ūkių išlaidos būstui įsigyti klasifikuojamos į tokias išlaidų kategorijas: H.1. Būstų įsigijimas; H.1.1. Naujo būsto įsigijimas; H.1.2. Esamų būstų įsigijimas. Statistinio stebėjimo vienetas - namų ūkio būstas ir kartu su juo įsigyjama žemė. Tiriamoji visuma - Šalies rezidentų ir ne rezidentų namų ūkių šalies teritorijoje įsigyjami būstai. Namų ūkių sektorius apima visus asmenis ar asmenų grupes, neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena, kokią vietą užima pajamų pasiskirstyme, jų tautybę bei pilietybę. Duomenys renkami iš visos šalies ekonominės teritorijos nuo 2006m. I ketvirčio ir atnaujinami kas ketvirtį. BKI bazinis laikotarpis yra 2015 m. (2015 m. – 100). Kitas BKI bazinio laikotarpio keitimas numatytas 2026 m., buvusi laiko eilutė bus perskaičiuota į naują indekso bazinį laikotarpį ir paskelbta apskaičiavus 2026 m. I ketv. BKI. Pagrindinis statistinių duomenų šaltinis BKI apskaičiuoti yra VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazių duomenys.

Statistinės informacijos aprašymas: bendrasis vidaus produktas (BVP) – vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos (NSS) rodiklių, apibūdinančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. BVP, jo kitimo tempas ir bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) plačiai naudojami tarptautiniams palyginimams ir ekonominei analizei atlikti. Statistinio stebėjimo vienetas: nacionalinės sąskaitos apimančios ekonomiką, kaip visumą, kurią sudaro skirtingi instituciniai vienetai. Statistinę (tiriamąją) visumą sudaro visi statistiniai stebėjimo vienetai rezidentai. Lietuvos nacionalinės sąskaitos yra išsamios, t. y., visi statistiniai vienetai rezidentai yra apimami tiesiogiai duomenų šaltinių (tyrimų, administracinių duomenų) pagrindu arba per išsamumo korekcijas. Geografinė aprėptis: šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: nuo 1995 m. Matavimo vienetas (-ai): palyginamosios kainos – mln. EUR Ataskaitinis laikotarpis: kalendorinis ketvirtis.

Statistinės informacijos aprašymas: bendrasis vidaus produktas (BVP) – vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos (NSS) rodiklių, apibūdinančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. BVP, jo kitimo tempas ir bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) plačiai naudojami tarptautiniams palyginimams ir ekonominei analizei atlikti. Statistinio stebėjimo vienetas: nacionalinės sąskaitos apimančios ekonomiką kaip visumą, kurią sudaro skirtingi instituciniai vienetai. Statistinę (tiriamąją) visumą sudaro visi statistiniai stebėjimo vienetai rezidentai. Lietuvos nacionalinės sąskaitos yra išsamios, t. y., visi statistiniai vienetai rezidentai yra apimami tiesiogiai duomenų šaltinių (tyrimų, administracinių duomenų) pagrindu arba per išsamumo korekcijas. Geografinė aprėptis: šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: nuo 1995 m. Matavimo vienetas (-ai): palyginamosios kainos – mln. EUR. Ataskaitinis laikotarpis: kalendorinis ketvirtis.

Pateikta statistinė informacija apie gyventojų užimtumą pagal amžiaus grupes, lytį ir gyvenamą vietovę. Informacija pateikiama kas ketvirtį nuo 1998 metų. Tiriamoji visuma – visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Statistinio stebėjimo vienetas - privatus namų ūkis bei jo narys. Tyrimo apibrėžtis - užimti gyventojai, asmenys, dirbantys bet kokį darbą, gaunantys už jį atlygį pinigais ar natūra arba turintys iš jo pajamų ar pelno. Tyrime užimtais gyventojais laikomi 15–89 metų gyventojai, tiriamąją savaitę ne trumpiau kaip valandą dirbę bet kokį darbą, už kurį gavo darbo užmokestį pinigais ar atlygį natūra ar iš kurio turėjo pelno ar pajamų, taip pat gyventojai, kurie turėjo darbą, bet tiriamąją savaitę laikinai nedirbo.

Statistinės informacijos aprašymas: bendrasis vidaus produktas (BVP) – vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos (NSS) rodiklių, apibūdinančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. BVP, jo kitimo tempas ir bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) plačiai naudojami tarptautiniams palyginimams ir ekonominei analizei atlikti. Statistinio stebėjimo vienetas: nacionalinės sąskaitos, apimančios ekonomiką kaip visumą, kurią sudaro skirtingi instituciniai vienetai. Statistinę (tiriamąją) visumą sudaro visi statistiniai stebėjimo vienetai rezidentai. Geografinė aprėptis - šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis - nuo 1995 m. Matavimo vienetas (-ai): BVP to meto kainomis – mln. EUR ir indeksai – proc.; Ataskaitinis laikotarpis: kalendoriniai metai.

Duomenų rinkinys apie Lietuvos nuolatinių gyventojų (toliau – gyventojai), keliaujančių į užsienį, skaičių, jų kelionių, nakvynių skaičių ir tikslus, naudojamą pagrindinę transporto priemonės rūšį ir apgyvendinimo tipą kelionėje bei kelionių išlaidas, lytį, amžių. Pateikta per valstybės, kelionės tikslo, apgyvendinimo įstaigos tipo, laikotarpio, amžiaus dimensijas. Naudojami klasifikatoriai: Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių klasifikatorius (LR AVGVK 2018); Pasaulio šalių ir teritorijų klasifikatorius. Statistinio stebėjimo vienetas: vyresni nei 15 metų amžiaus gyventojai, grįžtantys iš užsienio. Statistinė tiriamoji visuma: tiriamąją visumą sudaro gyventojų, grįžtančių iš užsienio, kelionės. Neįskaitomos asmenų kelionės, kurių tikslas lankomoje teritorijoje yra apmokamas darbas. Geografinė aprėptis: visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: nuo 2005m., metiniai.

Duomenų rinkinys apie Lietuvos nuolatinių gyventojų (toliau – gyventojai), keliaujančių į užsienį, kelionių tikslus ir kelionių išlaidas bei apgyvendinimo trukmę, valstybes. Pateikta per tikslo valstybės dimensijas. Naudojami klasifikatoriai: Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių klasifikatorius (LR AVGVK 2018); Pasaulio šalių ir teritorijų klasifikatorius. Statistinio stebėjimo vienetas: vyresni nei 15 metų amžiaus gyventojai, grįžtantys iš užsienio. Statistinė tiriamoji visuma: tiriamąją visumą sudaro gyventojų, grįžtančių iš užsienio, kelionės. Neįskaitomos asmenų kelionės, kurių tikslas lankomoje teritorijoje yra apmokamas darbas. Geografinė aprėptis: visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: nuo 2005m., ketvirtiniai.

Rinkinyje pateikiama informacija apie savininkų užimtų būstų kainų indekso svorius. Svoris – procentais arba promilėmis išreikšta namų ūkių piniginių išlaidų lyginamoji dalis tam tikrai BKI elementariajai visumai priklausantiems būstams su žeme įsigyti. Kuo didesnis svoris, tuo didesnė tam tikro būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčio įtaka aukštesnio būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčiui. Svorių bazinis laikotarpis – laikotarpis, kurio duomenimis remiantis skaičiuojami indekso svoriai. SUBKI svorių duomenų šaltiniai – nacionalinių sąskaitų duomenys apie bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą naujiems būstams, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazės, Lietuvos banko duomenys apie būsto draudimo įmokas ir išmokas, eksperto parengta gyvenamųjų pastatų sąmatinė dokumentacija. SUBKI svorių bazinis laikotarpis yra t–2 metai, o BKI – t–1 metai.

Savininkų užimtų būstų kainų indeksas (toliau – SUBKI) – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas namų ūkių sektoriui naujų būstų ir kitų prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka kaip būsto savininkai, bendrasis kainų pokytis. SUBKI sudarymo tikslas – turėti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą ir palyginamą rodiklį savininkų užimtų būstų ir su būstų įsigijimu ir nuosavybe susijusių prekių ir paslaugų kainų pokyčiams vertinti. SUBKI reikalingas pinigų politikai formuoti, infliacijos prognozėms rengti ir šalies finansiniam stabilumui vertinti. Sudarant SUBKI namų ūkių išlaidos būstams bei su jų įsigijimu ir nuosavybe susijusioms prekėms ir paslaugoms įsigyti klasifikuojamos į išlaidų kategorijas, nurodytas 2020 m. liepos 31 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 2020/1148, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/792 nustatomos suderintų vartotojų kainų indeksų ir būsto kainų indekso metodinės ir techninės specifikacijos. SUBKI komponentų kainų subindeksams skaičiuoti naudojami šie klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Statinių pagal tipą klasifikatorius (CC); Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (ECOICOP). Statistinio stebėjimo vienetas - namų ūkio iš kitų sektorių (juridinio asmens, valstybės, savivaldybių) šalies ekonominėje teritorijoje įsigytas ar savininko pastatytas būstas ir su jo įsigijimu ir nuosavybe susijusios prekės ir paslaugos. Būstų tiriamąją visumą sudaro šalies rezidentų ir nerezidentų namų ūkių iš kitų sektorių šalies ekonominėje teritorijoje įsigyjami ar pačių savininkų pastatyti būstai. Įmonių tiriamąją visumą sudaro įmonės, savo jėgomis vykdančios gyvenamųjų namų statybos ir kapitalinio remonto darbus, prekybos įmonės, reprezentuojančios esamą prekybos statybinėmis medžiagomis ir gaminiais įmonių tinklą, paslaugų įmonės, teikiančios su būsto įsigijimu ir nuosavybe susijusias paslaugas (pvz., draudimo). Prekių ir paslaugų statistinę visumą sudaro su būsto įsigijimu ir nuosavybe susijusios prekės ir paslaugos. Duomenys renkami iš visos šalies ekonominės teritorijos nuo 2006m. I ketv. ir atnaujinami kas ketvirtį. Pagrindinis statistinių duomenų šaltinis SUBKI skaičiuoti yra VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazių, papildomai naudojami vartotojų kainų, statybos sąnaudų elementų kainų, statybos darbų kainų statistinių tyrimų duomenys, šalies teises aktai, kurie nustato su būstų įsigijimu ir nuosavybe susijusių paslaugų kainas.

Rinkinyje pateikiami būsto kainų indekso svoriai. Svoris – procentais arba promilėmis išreikšta namų ūkių piniginių išlaidų lyginamoji dalis tam tikrai BKI elementariajai visumai priklausantiems būstams su žeme įsigyti. Kuo didesnis svoris, tuo didesnė tam tikro būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčio įtaka aukštesnio būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčiui. Svorių bazinis laikotarpis – laikotarpis, kurio duomenimis remiantis skaičiuojami indekso svoriai. Atliekamos tokios gautų statistinių duomenų tikrinimo ir redagavimo procedūros: atmetami sandoriai, kuriais įsigyti būstai dėl nepakankamo baigtumo lygio (< 80 proc.) yra netinkami gyventi, analizuojami kiekvienai elementariajai visumai priskirtų būstų pirkimo–pardavimo sandorių duomenys, palyginti su ankstesnių ketvirčių duomenimis. Duomenų redagavimas ir patvirtinimas atliekamas naudojant kompiuterinę kainų statistinių duomenų tikrinimo programą. Gautos kainų kitimo tendencijos lyginamos su nekilnojamojo turto agentūrų užfiksuotomis būsto kainų kitimo tendencijomis. Informacija apie veiksnius, turinčius įtaką būsto kainų pasikeitimui, reguliariai stebima spaudoje, kitų įmonių ir institucijų skelbiamose apžvalgose ir ataskaitose. Pagrindinis statistinių duomenų šaltinis BKI apskaičiuoti yra VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazių duomenys. Šaltinio duomenys gaunami kas ketvirtį. BKI bazinis laikotarpis yra 2015 m. (2015 m. – 100). Kitas BKI bazinio laikotarpio keitimas numatytas 2026 m., buvusi laiko eilutė bus perskaičiuota į naują indekso bazinį laikotarpį ir paskelbta apskaičiavus 2026 m. I ketv. BKI.

Metinė visų nuolatinių Lietuvos gyventojų statistinė informacija apie bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičių, jų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, lytį, gyvenamąją vietą ir regioną nuo 1998 metų. Rodiklis išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu. Naudojami LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių klasifikatorius (LR AVGVK 2018) ir Bendras teritorinių statistinių vienetų klasifikatorius (NUTS).

Statistinės informacijos aprašymas: bendrasis vidaus produktas (BVP) – vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos (NSS) rodiklių, apibūdinančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. BVP, jo kitimo tempas ir bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) plačiai naudojami tarptautiniams palyginimams ir ekonominei analizei atlikti. Statistinio stebėjimo vienetas: nacionalinės sąskaitos, apimančios ekonomiką, kaip visumą, kurią sudaro skirtingi instituciniai vienetai. Statistinę (tiriamąją) visumą sudaro visi statistiniai stebėjimo vienetai rezidentai. Lietuvos nacionalinės sąskaitos yra išsamios, t. y., visi statistiniai vienetai rezidentai yra apimami tiesiogiai duomenų šaltinių (tyrimų, administracinių duomenų) pagrindu arba per išsamumo korekcijas. Geografinė aprėptis: šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: nuo 1995 m. I ketvirčio. Matavimo vienetas (-ai): indeksai – proc. Ataskaitinis laikotarpis: kalendorinis ketvirtis.

Šiame duomenų rinkinyje pateikiami RPLC Vilniaus filiale stacionarines paslaugas gavusių pacientų duomenys.