Peržiūros paslauga. Pateikiama informacija apie gręžinius (numeris, adresas, įregistravimo, išregistravimo data, žiočių aukštis). Paslaugą naudoti gali tik susijusių informacinių sistemų tvarkytojai savo duomenų tvarkymui – dėl naudojimo kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą (www.lgt.lt).

Peržiūros paslauga: Informacija apie Žemės gelmių registro tyrimų dalies objektus (numeris, adresas, tyrimo darbai) ir žemės gelmių tyrimo dokumentus. Paslaugą naudoti gali tik susijusių informacinių sistemų tvarkytojai savo duomenų tvarkymui – dėl naudojimo kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą (www.lgt.lt).

Peržiūros paslauga - Informacija apie naudingųjų iškasenų telkinius (kodas, adresas, pavadinimas, ribos). Paslaugos naudojimas galimas tik susijusių informacinių sistemų duomenų tvarkymui. Paslaugą naudoti gali tik susijusių informacinių sistemų tvarkytojai savo duomenų tvarkymui – dėl naudojimo kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą (www.lgt.lt).

INSPIRE temos „Geologija“ potemės „Geofizika“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiami Lietuvos Respublikos teritorijos geofizikiniai duomenys.

1999 m. revizuotame Lietuvos prekvatero geologiniame žemėlapyje M 1:200 000 vaizduojamos prekvartero uolienų paplitimo pokvartero paviršiuje geologinės ribos, nuosėdinę dangą kertantys lūžiai ir šio žemėlapio pagrindu sudarytų geologinių pjūvių linijos.

Kvartero geologinis žemėlapis rodo teritorijos paviršių sudarančių nuogulų litologinę (medžiaginę) sudėtį, genezę (kilmę) ir amžių. Spalva žemėlapyje rodo nuogulų kilmę, o spalvos tamsumu atspindėtas nuogulų amžius (kuo spalva tamsesnė, tuo nuogulos senesnės). Amžių papildomai rodo ir ryškios raudonos linijos, žyminčios: maksimalų paskutiniojo –Nemuno – ledyno išplitimą, šio ledyno Baltijos stadijos pakraštį ir Baltijos stadijos ledyno Pietų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos fazių ribas. Nuogulų litologinė sudėtis pažymėta taškiniais ir brūkšniniais arba kitokiais simboliais. Lietuvos kvartero geologinis žemėlapis apima visą Lietuvos teritoriją.

Lietuvos karstinių regionų ribų žemėlapis M 1:50 000 rodo karstinio ir karstinio sufozinio proceso išplitimo ribas Lietuvos teritorijoje. Karstinis procesas Lietuvoje susijęs su gipso tirpinimu ir išnešimu. Šio proceso metu žemės gelmėse formuojasi tuštumos, o paviršiuje gali susiformuoti paviršinės karstinės formos – smegduobės, įlinkiai, įgriuvos ir kt. Žemėlapis sudarytas analizuojant ir nustatant karstinių reljefo formų paplitimą ir atsižvelgiant į turimą geologinę informaciją (karstėjančių uolienų buvimą, gipso storius, gipsą dengiančių uolienų storius ir kt.).

Informacija apie Lietuvos požeminio vandens baseinus ir pabaseinius, baseinų/pabaseinių kiekybinę ir kokybinę išteklių būklę ir kiekį.

Geriamojo vandens apsaugos zonos, tiekimo teritorijos, apsaugos teritorijos

Lietuvos geomorfologinis žemėlapis – tai grafinis Lietuvos reljefo amžiaus ir kilmės bei paviršiaus formų morfometrijos atvaizdas. Žemėlapyje esančios spalvos parodo reljefo kilmę: ruda – ledyno sukurtas paviršius, žalia – ledynų tirpstančios vandens upės, mėlyna – ledyninės marios formos reljefas, šviesiai žalia ir žydra spalvos – dabartinių upių ir ežerų suformuotą reljefą, geltona – vėjo perpučiamas (eolinis) reljefas, pilka – pelkės sukurtas reljefas ir kt. Specifinės reljefo formos (drumstumas, plokščiakalnis, rinos, klonai ir t. t.) pavaizduotos spalvotomis linijomis, atitinkančiomis genetinę spalvą. Specialūs ženklai rodo reljefo morfometriją: kalvos pavaizduotos rudos linijos tinkleliu, o paviršiaus kreivumas ir tuščiaviduriškumas pažymėti juodais simboliais. Raudonos ryškios linijos rodo maksimalų paskutinio ledyno – Nemuno – mastą ir šio ledyno Baltijos stadijos ribas bei pietinės, centrinės ir šiaurinės Lietuvos fazes. Vietovės amžių rodo tamsesnis

„Tvarkomos teritorijos, ribojamos ir reglamentuojamos zonos ir vienetai, už kuriuos atsiskaitoma“ duomenų peržiūros paslauga, kuriame pateikiama informacija apie su šia tema susijusias teritorijas Lietuvos Respublikoje.

Žemės gelmių ištekliai – gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar energetinius laukus, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi. Pagrindinės žemės gelmių išteklių rūšys: angliavandeniliai, metalų rūdos, nemetalinės naudingosios iškasenos, vertingieji mineralai, žemės gelmių šiluminė energija, žemės gelmių ertmės, anglies dvideginio geologinė saugykla.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Požeminio vandens hidrocheminės sudėties (makrokomponentų, mikrokomponentų, biogeninių komponentų, antropogeninės kilmės organinių junginių) tyrimo duomenys gamtinėse ir pasklidosios taršos (dirbamoje žemėje, pievose ir ganyklose) sąlygose įrengtuose monitoringo gręžiniuose.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Potencialūs taršos židiniai yra: pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai; teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai; gyvulininkystės objektai; teršiančių medžiagų avarinių išsipylimų vietos. Grunto, dirvožemio ir požeminio vandens tarša iš tokių židinių gali kelti pavojų gamtinei aplinkai ir žmonėms), todėl pateikiamas preliminarus registruotų taršos židinių pavojingumo vertinimas.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Geologinių tyrimų ataskaitų katalogą sudaro geologinio kartografavimo, giluminių tyrimų, seismologinio monitoringo, ekogeologinių tyrimų, hidrogeologinių tyrimų, požeminės hidrosferos monitoringo ir kitų geologinių tyrimų rezultatai (ataskaitos). Geologinių tyrimų metu yra gręžiami gręžiniai, atliekami geofiziniai ar inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai, imami uolienų, vandens ir kiti mėginiai, kurie atskleidžia faktinius duomenis apie žemės gelmių sluoksnius bei jų savybes, paviršiaus taršos mąstą, požeminio geriamojo vandens kokybę ir grunto tinkamumą (pavyzdžiui, įvairios paskirties statinių pamatams).

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Lietuvos teritorijoje paplitę šie egzogeniniai geologiniai procesai ir reiškiniai: jūros abrazija ir ežerų, vandens saugyklų krantų performavimas, upių ir griovų erozija, plokštuminė erozija; sufozija; karstas, pelkėjimas; nuošliaužos; reljefo performavimas ir kt. Lietuvoje fiksuojami ir endogeniniai procesai – žemės drebėjimai ir dabartiniai tektoniniai judesiai. Šių procesų atsiradimas ir raida turi įtakos teritorijų ekogeologinėms sąlygoms, kelia pavojų teritorijų ir jose esančių statinių pastovumui, žmonių ūkinei veiklai ir saugumui.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Naudingųjų iškasenų išteklių likučiai skaičiuojami tūkst. kub. metrų pagal išteklių rūšis ir aprobuotų išteklių kiekį. Išteklių rūšys: akmens druska, anhidritas, dolomitas, durpės, gėlavandenė klintis, gipsas, glaukonitinis priesmėlis, klintis, kreidos mergelis, kvarcinis monomineralinis smėlis, mažaskaidės durpės, molis, opoka, sapropelis, smėlis, smėlis ir žvyras, žvyras.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Požeminio vandens lygis matuojamas kartą per parą gręžiniuose elektroniniais davikliais. Kaip klimato kaita veikia požeminį vandenį ir jo išteklius, kokių pokyčių nustatoma požemyje galima spręsti analizuojant apibendrintus ilgalaikius požeminio vandens lygio matavimo duomenis. Vienas iš apibendrintų rodiklių yra vidutinis mėnesinis lygis.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Požeminio vandens lygis kartą per parą matuojamas 74 gręžiniuose elektroniniais davikliais, 20 gręžinių įrengtos telemetrinės lygio matavimo duomenų perdavimos sistemos Požeminio vandens lygis konkrečioje vietovėje priklauso nuo meteorologinių ir geologinių sąlygų. Greičiausiai į meteorologinių sąlygų pasikeitimus reaguoja negiliai (iki 5 m) slūgsantis, molingose nuogulose besikaupiantis gruntinis vanduo, kurio lygis per metus pakyla ir nusileidžia kelis metrus. Giliau slūgsančiame vandenyje lygio pokytis tesiekia kelis centimetrus.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.