Vis sparčiau atveriami valstybės duomenys įvairių sričių atstovams suteikia daugiau galimybių įžvelgti naujas veiklos perspektyvas bei plėtoti jais paremtus inovatyvius sprendimus. Vertingais informaciniais klodais suskubo naudotis ne tik verslas, mokslas, atvirų duomenų svarba auga ir kituose – sveikatos, turizmo, netgi kosmoso – sektoriuose. Kaip pripažįsta specialistai, duomenų prieinamumo tendencijos nuosekliai gerėja, tačiau šiandien tenka spręsti kitus iššūkius, su kuriais susiduria tiek duomenis atveriančios institucijos, tiek jų vartotojai.  

Nuo kertamų miškų iki klimato kaitos

„Labai svarbu, kad mokslo, verslo ir valstybės institucijos pasitikėtų atvirais duomenimis. Verslas jau nuėjo toli, tad viešasis sektorius turėtų suprasti, kad atvirais jų duomenimis naudojamasi, o pasitelkiant dirbtinį intelektą dideliems duomenims apdoroti galima turėti daug naudos“, – sako bendrovės „Coetus“ lyderis Erikas Bėrontas.

Įmonės patirtis paveikiai byloja, kaip sėkmingai atviri valstybės duomenys gali būti panaudoti versle. Juos bendrovės „Coetus“ komanda derina su atvirais Europos kosmoso agentūros duomenims.



Taip jau dabar veikiantys algoritmai leidžia nustatyti atitinkamus pokyčius ir veiklą ant žemės paviršiaus, pavyzdžiui, kaip ir kur kertami miškai, taip pat fiksuoti klimato kaitos padarinius bei kita.

Žemės stebėjimo paslaugas siūlanti bendrovė duomenis teikia ne tik privatiems asmenims, bet ir valstybės institucijoms. Jie galėtų būti svari paspirtis Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijoms, bankams, draudimo bendrovėms ar kitiems suinteresuotiems vartotojams.

Svarbi bendradarbiavimo praktika

Pašnekovas įsitikinęs, kad savo ruožtu atvirų duomenų pridėtinę vertę generuojantis verslas gali ne tik pagreitinti vyksmą valstybėje, bet ir sutaupyti resursus bei darbo vietas.
Tačiau, kaip pabrėžia E. Bėrontas, bet kokie vartotojams pateikiami duomenys tik tada yra vertybė, kai jie nuolat atnaujinami.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos surengtoje konferencijoje „Atvirų duomenų galimybės – pamatyk, kas nematoma!“ savo mintimis dalijęsis bendrovės „Coetus“ atstovas taip pat norėtų matyti aktyvesnį įvairių sričių atstovų įsitraukimą į bendrą diskusiją, kaip spręsti problemas, susijusias su šių dienų aktualijomis – atvirų duomenų kokybe bei efektyviu jų panaudojimu.

Tad, pašnekovo manymu, tokio pobūdžio renginiai – vertinga bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų ir verslo bei kitų duomenų vartotojų praktika, leidžianti atvirai išsakyti, ko įvairios pusės tikisi ar norėtų vieni iš kitų.

Iššūkių akivaizdoje – ne vieniši

„GovTech“ laboratorijos vadovė Arūnė Matelytė atsigręžė į kitą aktualiją – duomenų, kaip galimo pagrindinio naujų inovacijų kūrimo šaltinio naudojimą viešajame sektoriuje.
Specialistės teigimu, duomenis galima vertinti kaip šaltinį, o kartu ir kaip problemas, kurias inovacijos gali išspręsti.

Kalbėdama apie bendravimą ir atgalinį ryšį su renginio dalyviais, A. Matelytė vylėsi, kad publikai buvo naudinga išgirsti ne vien verslui svarbius dalykus.



„Manau, buvo įdomu, kaip galima sukurti inovacijas būtent viešajame sektoriuje. Gerai rezonavo ir pateikti skirtingi pavyzdžiai“, – pastebėjimais dalijosi „GovTech“ vadovė.
Pašnekovės žodžiais, labai svarbu, jog su duomenimis arba inovacijomis viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms tokio pobūdžio renginiai taip pat leidžia suprasti, kad sprendžiant tam tikrus iššūkius jie nėra vieniši.

„Tai yra jie gali suprasti, jog problemos, su kuriomis susiduria, kartojasi, todėl susitikę panašiuose renginiuose, jie gali vieni kitus pažinti, užmegzti ryšius, rasti aktualioms temoms naujas erdves“, – vardija „GovTech“ laboratorijos vadovė A. Matelytė.

Paprastesnių ir spartesnių procesų link

Apie Atvirų duomenų portalo kūrimo iššūkius kalbėjęs IVPK atstovas Mantas Zimnickas, be kita ko, primena –  siekiama  padėti viešojo sektoriaus atstovams pasitelkti IVPK sukurtus instrumentus, leidžiančius kiek įmanoma labiau automatizuoti duomenų pateikimo procesus.



Taip nuo įstaigose dirbančių žmonių pečių nuimama didelė našta – specialistams užtenka tik parengti struktūros aprašą, ir visi duomenys atveriami automatiškai.

M. Zimnickas pasidžiaugė, kad su šia užduotimi pavyko susidoroti, o Atvirų duomenų portalo saugykloje šiandien jau publikuojama daugiau kaip 400 duomenų rinkinių.

Spalio 27 d. simbolinėje erdvėje – Energetikos ir technologijos muziejuje – vykusi konferencija „Atvirų duomenų galimybės – pamatyk, kas nematoma!“ buvo skirta pristatyti valstybinio sektoriaus nuveiktus darbus bei duomenų naudotojų aktualijas. Tačiau, kaip pastebėjo M. Zimnickas, bemaž 80 proc. dalyvių atstovavo valstybės sektoriui, tad akivaizdu – jiems renginio temos buvo itin aktualios.



Savo ruožtu pašnekovas neneigia – šio susitikimo iniciatoriams išgirsti galutinio vartotojo pastabas, ekspertų įžvalgas labai svarbu ir naudinga. „Tai mums tik tapo patvirtinimu, kad kurdami naujo portalo versiją einame teisingu keliu“, – sako M. Zimnickas.