Aplinkosaugos ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus eksportas. Žaliųjų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų rengimo tikslas yra rinkti ir skelbti nacionalinių ūkių gamybinės veiklos, kurią vykdant sukuriami žalieji produktai, statistiką pagal šiuos rodiklius: – rinkos produkcija, iš kurios eksportas, ne rinkos produkcija ir pagalbinės veiklos produkcija, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos pridėtinė vertė, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos užimtumas. Naudojami klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Aplinkos apsaugos veiklos ir išlaidų klasifikatorius (CEPA 2000); Išteklių valdymo veiklos klasifikatorius (CReMA) Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija Laiko aprėptis: Nuo 2010 m.

Aplinkosaugos ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus bendroji pridėtinė vertė. Žaliųjų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų rengimo tikslas yra rinkti ir skelbti nacionalinių ūkių gamybinės veiklos, kurią vykdant sukuriami žalieji produktai, statistiką pagal šiuos rodiklius: – rinkos produkcija, iš kurios eksportas, ne rinkos produkcija ir pagalbinės veiklos produkcija, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos pridėtinė vertė, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos užimtumas. Naudojami klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Aplinkos apsaugos veiklos ir išlaidų klasifikatorius (CEPA 2000); Išteklių valdymo veiklos klasifikatorius (CReMA) Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija Laiko aprėptis: Nuo 2010 m.

Su aplinka susiję vartotojų mokesčiai (pagal vartotojų grupes). Su aplinka susijęs mokestis – mokestis, kurio mokesčio bazė yra tam tikro įrodyto specifinio neigiamą poveikį aplinkai turinčio reiškinio fizinis vienetas (ar fizinio vieneto pakaitinis rodiklis) ir kuris pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS) yra priskiriamas mokesčiams. Su aplinka susiję mokesčiai priskiriami šioms ESS 2010 kategorijoms: - gamybos ir importo mokesčiai (D.2); - einamieji pajamų, turto mokesčiai ir kt. (D.5); - kapitalo mokesčiai (D.91). Naudojami klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: Nuo 2008 m.

Su aplinka susiję mokesčiai pagal EVRK kodus. Su aplinka susijęs mokestis – mokestis, kurio mokesčio bazė yra tam tikro įrodyto specifinio neigiamą poveikį aplinkai turinčio reiškinio fizinis vienetas (ar fizinio vieneto pakaitinis rodiklis) ir kuris pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS) yra priskiriamas mokesčiams. Su aplinka susiję mokesčiai priskiriami šioms ESS 2010 kategorijoms: - gamybos ir importo mokesčiai (D.2); - einamieji pajamų, turto mokesčiai ir kt. (D.5); - kapitalo mokesčiai (D.91). Naudojami klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: Nuo 2008 m.

Medžiagų vidaus vartojimas (bendras, metinis). Medžiagų vidaus vartojimas (MVV) parodo vienetų rezidentų bendrą suvartojamų medžiagų kiekį. Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija Laiko aprėptis: Nuo 2008 m.

Medžiagų srautų sąskaitos (pagal žaliavų ir medžiagų rūšis). Šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų (ŠŪ-MSS) sudarymo tikslas yra parengti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis palyginamus rodiklius. ŠŪ-MSS tiesiogiai prisideda prie ES politikos prioritetų, susijusių su Žaliojo augimo strategija ir efektyvaus išteklių naudojimo iniciatyva, ir, pagal suderintą su JT nacionalinių sąskaitų sistemą (NSS) ir jos Europos versiją (ESS), teikia informaciją apie medžiagų srautus. ŠŪMSS tinka integruotos aplinkos ir ekonomikos sąveikos analizei ir modeliavimui. Medžiagų vidaus vartojimas (MVV) parodo vienetų rezidentų bendrą suvartojamų medžiagų kiekį. Vidaus medžiagų gavyba (VMG) – metinis kietųjų, skystųjų ir dujinių medžiagų (išskyrus vandenį) vienetų rezidentų gautų iš gamtinės aplinkos ir skirtų naudoti ekonominėje veikloje, kiekis. Prekių ir paslaugų eksportas (PPE) – prekių ir paslaugų sandoriai (pardavimas, mainai, dovanojimas), kai rezidentai perleidžia ekonominės nuosavybės teises nerezidentams. Prekių ir paslaugų importas (PPI) – prekių ir paslaugų sandoriai (pardavimas, mainai, dovanojimas), kai nerezidentai perleidžia ekonominės nuosavybės teises rezidentams. Tiesioginės medžiagų sąnaudos (TMS) – visos gamybai ir paslaugoms sunaudojamos medžiagos, įskaitant medžiagas, sunaudotas importuojamiems gaminiams. Naudojami klasifikatoriai: ŠŪ-MSS Medžiagų tipų klasifikatorius, pateikiamas 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų III priede. Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija Laiko aprėptis: Nuo 2008 m.

Duomenų rinkinys tiesiogiai prisideda prie ES politikos prioritetų, susijusių su Žaliojo augimo strategija ir efektyvaus išteklių naudojimo iniciatyva, ir, pagal suderintą su JT nacionalinių sąskaitų sistemą (NSS) ir jos Europos versiją (ESS), teikia informaciją apie medžiagų srautus. Naudojami klasifikatoriai: ŠŪ-MSS Medžiagų tipų klasifikatorius, pateikiamas 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų III priede. Statistinio stebėjimo vienetas: šalies ūkis Statistinė tiriamoji visuma: į ŠŪ-MSS įtraukiamos visos kietosios, dujinės ir skystosios medžiagos, išskyrus oro ir vandens srautus, kurios matuojamos tūkstančiais tonų per metus. ŠŪ-MSS sistemoje yra du medžiagų srautų, kertančių sistemos ribas, tipai: medžiagų srautai tarp nacionalinio ūkio ir jo gamtinės aplinkos. Tai medžiagų (t. y. žalių, grynų ar neapdorotų) gavyba iš gamtinės aplinkos ir medžiagų (dažnai vadinamų atliekomis) šalinimas šioje aplinkoje; medžiagų srautai tarp šalies ūkio ir kitų pasaulio šalių ūkių. Tai apima importą ir eksportą. Į ŠŪ-MSS įtraukiami šias sistemų ribas kertantys srautai, taip pat žmonių sukurtų atsargų papildymai. Visi kiti šalies ūkio medžiagų srautai ŠŪ-MSS nenurodomi. Tai reiškia, kad ŠŪ-MSS sistemoje nacionalinis ūkis laikomas visuma ir, pavyzdžiui, produktų pristatymas iš vieno sektoriaus į kitą nėra aprašomas. Taip pat neįtraukiami ir natūralūs srautai gamtinėje aplinkoje. Ekonomikos sektorius traktuojamas kaip „juodoji dėžė“ ir medžiagų srautų transformacija ar persiskirstymas jos viduje neanalizuojamas, o apsiribojama tik įeinančiais ir išeinančiais medžiagų srautais. Geografinė aprėptis: visa šalies ekonominė teritorija Laiko aprėptis: nuo 2008 m.

Teršalų išmetimas į atmosferą pagal EVRK kodus. Į orą išmetami teršalai – iš nacionalinio ūkio (gamybos ar vartojimo procesų) į atmosferą (kuri yra aplinkos dalis) patenkantis fizinis dujinių ar kietųjų dalelių medžiagų srautas. Naudojami klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.) Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų, rengiami statistiniai duomenys apie šiuos į orą išmetamus teršalus: anglies dioksidą (CO2), išskyrus išsiskiriantį iš biomasės; anglies dioksidą iš biomasės (biomasės CO2); azoto oksidą (N2O); metaną (CH4); perfluorangliavandenilius (PFCs); hidrofluorangliavandenilius (HFCs); sieros heksafluoridą (SF6); azoto oksidus (NOx); nemetano lakiuosius organinius junginius (NMVOCs); anglies monoksidą (CO); kietąsias daleles < 10 mikronų (PM10); kietąsias daleles < 2,5 mikronų (PM2,5); sieros dioksidą (SO2); amoniaką (NH3). Geografinė aprėptis: Visa šalies teritorija Laiko aprėptis: Nuo 2008 m.

Namų ūkių teršalų kiekis, išmestas į atmosferą. Į orą išmetami teršalai – iš nacionalinio ūkio (gamybos ar vartojimo procesų) į atmosferą (kuri yra aplinkos dalis) patenkantis fizinis dujinių ar kietųjų dalelių medžiagų srautas. Naudojami klasifikatoriai: Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų, rengiami statistiniai duomenys apie šiuos į orą išmetamus teršalus: anglies dioksidą (CO2), išskyrus išsiskiriantį iš biomasės; anglies dioksidą iš biomasės (biomasės CO2); azoto oksidą (N2O); metaną (CH4); perfluorangliavandenilius (PFCs); hidrofluorangliavandenilius (HFCs); sieros heksafluoridą (SF6); azoto oksidus (NOx); nemetano lakiuosius organinius junginius (NMVOCs); anglies monoksidą (CO); kietąsias daleles < 10 mikronų (PM10); kietąsias daleles < 2,5 mikronų (PM2,5); sieros dioksidą (SO2); amoniaką (NH3). Geografinė aprėptis: Visa šalies teritorija Laiko aprėptis: Nuo 2008 m.

Statistinės informacijos aprašymas: bendrasis vidaus produktas (BVP) – vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos (NSS) rodiklių, apibūdinančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. BVP, jo kitimo tempas ir bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) plačiai naudojami tarptautiniams palyginimams ir ekonominei analizei atlikti. Statistinio stebėjimo vienetas: nacionalinės sąskaitos, apimančios ekonomiką, kaip visumą, kurią sudaro skirtingi instituciniai vienetai. Statistinę (tiriamąją) visumą sudaro visi statistiniai stebėjimo vienetai rezidentai. Lietuvos nacionalinės sąskaitos yra išsamios, t. y., visi statistiniai vienetai rezidentai yra apimami tiesiogiai duomenų šaltinių (tyrimų, administracinių duomenų) pagrindu arba per išsamumo korekcijas. Geografinė aprėptis: šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: nuo 1995 m. I ketvirčio. Matavimo vienetas (-ai): indeksai – proc. Ataskaitinis laikotarpis: kalendorinis ketvirtis.

Prieiga prie 95 vandens matavimo stočių 30 dienų hidrologinių stebėjimų duomenų. Duomenis sudaro valandiniai vandens lygio ir vandens temperatūros duomenys. Daugiau informacijos – api.meteo.lt

Pateikiama statistinė informacija - bendroji pridėtinė vertė (BPV) , palyginamosiomis kainomis (grandininio susiejimo metodu) pagal ekonominės veiklos rūšis, išlygininmą (ketvirtinis, metinis) . Naudojamas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (https://osp.stat.gov.lt/klasifikatoriai?portletFormName=FPKL500&classifier-version=50&tab=version). Statistinę (tiriamąją) visumą sudaro visi statistiniai stebėjimo vienetai rezidentai. Geografinė aprėptis - šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis nuo 1995 m.

Pateikiama statistinė informacija - bendroji pridėtinė vertė (BPV) , palyginamosiomis kainomis (grandininio susiejimo metodu), pagal ekonominės veiklos rūšį, apskritis išlyginimą, (ketvirtinis, metinis). Naudojamas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (https://osp.stat.gov.lt/klasifikatoriai?portletFormName=FPKL500&classifier-version=50&tab=version). Statistinę (tiriamąją) visumą sudaro visi statistiniai stebėjimo vienetai rezidentai. Geografinė aprėptis - šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis nuo 1995 m.

Fizinių energijos srautų sąskaitų (FESS) rengimo tikslas – parengti tikslią ir palyginamą statistinę informaciją apie gamtinių energijos išteklių, energetikos produktų, energetinių liekanų fizinius energijos srautus, patenkančius į nacionalinį ūkį, cirkuliuojančius ūkyje ir patenkančius į kitus ūkius arba į aplinką. Tyrimas aprėpia visas ekonominės veiklos rūšis pagal EVRK 2 red. Statistinio stebėjimo vienetas - ūkio subjektas, įskaitant namų ūkį. Statistinė tiriamoji visuma - šalies venetai rezidentai ir nerezidentai, kurie gali būti ir juridiniai vienetai, ir fiziniai asmenys.

AB „Kelių priežiūra" veikloje eksploatuojamų karjerų lokacijų duomenys.

Duomenys yra apie „Kelių priežiūros“ prižiūrimus valstybinės reikšmės kelius. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių informacijos duomenyse nėra. Kelių priežiūra vykdoma pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos parengtus reikalavimus – Kelių priežiūros vadovą. Lietuvos valstybinės reikšmės keliai, atsižvelgiant į eismo intensyvumą ir svarbą, yra suskirstyti į: magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Žiemos priežiūros darbai skirstomi į priežiūros lygius: I, II ir III. --- http://kpl.keliuprieziura.lt/

Atveriamų duomenų objektas - IS "Infostatyba"statiniai ir su jais susiję projektų duomenys bei kiti su statiniais susiję dokumentai.

Šiame duomenų rinkinyje pateikiami studentų atlikusių praktiką ar savanorišką veiklą RPLC duomenys.

Šiame duomenų rinkinyje pateikiami RPLC Vilniaus filiale stacionarines paslaugas gavusių pacientų duomenys.