Išplėstinė paieška

Paieškos rezultatai: 15

Šalinti filtrus Aplinkos tarša

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Rinkinyje pateikti šie aplinkos oro kokybės vertinimui tyrimo vietoje stebimi rodikliai: sieros dioksidas (SO2), azoto dioksidas (NO2), lakieji organiniai junginiai (benzenas, toluenas, etilbenzenas, m/p ksilenas, oksilenas (BTEX)), anglies monoksidas (CO), kietosios dalelės (KD10). Tyrimo taškų skaičius: 37 Aplinkos oro monitoringo tikslas – įvertinti aplinkos oro užterštumo lygį ir pokyčių priežastis, teikti visuomenei informaciją, susijusią su aplinkos oro kokybe. Tyrimai atliekami kartą per dvejus metus.

CSV XLS

Aplinkos apsaugos agentūra

Rinkinyje pateikiami duomenys apie Lietuvos Respublikoje susidarančių ir tvarkomų atliekų kiekius. Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (www.gpais.eu) kaupiami duomenys, apibendrinti už kalendorinių metų laikotarpį, sugrupuoti pagal atliekų rūšį bei jų tvarkymo veiklą.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Duomenų rinkinyje pateikiami dirvožemio (ir dugno nuosėdų) užterštumo sunkiaisiais metalais ir naftos angiavandeniliais tyrimai įvairios paskirties teritorijose Klaipėdos mieste. Parametrai: As, Ba, Cr, Co, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn, naftos produktai. Dirvožemio monitoringos tikslas – įvertinti Klaipėdos miesto dirvožemio užtaršą toksinėmis medžiagomis skirtingos paskirties teritorijose, teikti visuomenei informaciją, susijusią su dirvožemio tarša.

CSV

Aplinkos apsaugos agentūra

Atliekų tvarkymo srityje yra taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų darytojas ar turėtojas ir (ar) gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ir (ar) importuotojas. Siekiant tinkamai įgyvendinti principą "teršėjas moka", gamintojai ir importuotojai vykdo gaminių (alyvos, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių) tiekimo vidaus rinkai apskaitą, o šių duomenų pagrindu yra apskaičiuojama ar gamintojai ir importuotojai vykdo LR Vyriausybės nustatytas užduotis.

Aplinkos apsaugos agentūra

Duomenų rinkinyje pateikiama informacija apie su nuotekomis į gamtinę aplinką išleistų teršalų kiekį, sugrupuotą pagal Lietuvos teritorijos administracinį suskirstymą. Informacijos šaltinis – ūkio subjektų nuotekų tvarkymo apskaitos metinių ataskaitų duomenys, kaupiami informacinėje sistemoje „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (AIVIKS).

Aplinkos apsaugos agentūra

Gamintojų ir importuotojų, tiekiančių šalies rinkai supakuotus gaminius, metinių ataskaitų duomenys apie vidaus rinkai patiektas pakuotes pagal medžiagas (popierines-kartonines, plastikines, metalines, stiklines, medines, kombinuotas ir kitas). Duomenys naudojami vertinant pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą. Įgyvendinant principą „teršėjas moką“, ES narėms ir supakuotus gaminius rinkai tiekiančioms įmonėms nustatytos pakuočių atliekų perdirbimo užduotys. Duomenys naudojami rengiant ataskaitą Europos Komisijai apie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų nustatytų užduočių įgyvendinimo.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Duomenų rinkinyje pateikiami paviršinių vandens telkinių bendrieji fizikiniai-cheminiai bei biologiniai parametrai: Nb, Pb, NO3-N, NH4-4, PO4-P, BDS7 ir kiti. Paviršinio vandens stebėsenos tikslas – įvertinti Klaipėdos miesto paviršinių vandens telkinių ekologinę būklę/ekologinį potencialą. Teikti visuomenei informaciją, susijusią su paviršinių vandens telkinių būkle.

CSV

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Potencialūs taršos židiniai yra: pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai; teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai; gyvulininkystės objektai; teršiančių medžiagų avarinių išsipylimų vietos. Grunto, dirvožemio ir požeminio vandens tarša iš tokių židinių gali kelti pavojų gamtinei aplinkai ir žmonėms), todėl pateikiamas preliminarus registruotų taršos židinių pavojingumo vertinimas.

Aplinkos apsaugos agentūra

Stacionarių taršos šaltinių metinių aplinkos oro ataskaitų duomenų rinkinyje pateikiami aplinkos oro apsaugos metinių ataskaitų duomenys. Aplinkos oro apsaugos metines ataskaitas ūkio subjektai teikia Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (AIVIKS), vadovaujantis Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašo reikalavimais. Šiose ataskaitose pateikiama informacija apie iš ūkinės veiklos objektų, kurie eksploatuojami pagal išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus arba Taršos leidimus, į aplinkos orą išmestus teršalų kiekius, sudeginto kuro rūšis ir kiekius.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

Pateikiamas sąlyginių gyvulių vienetų skaičius konkrečiai bandai pagal jos savivaldybę bei seniūniją azoto kiekio skaičiavimo programai.

CSV

Aplinkos apsaugos agentūra

Teršalų išmetimų į aplinkos orą Lietuvoje iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių apskaitos duomenys. Iš stacionarių ir mobilių šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų struktūra. Pateikiami duomenys apie šių teršalų ir jų grupių išmetimus – sieros oksidų (SOx), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH3), kietųjų dalelių (KD2,5; KD10, TSP, BC), anglies monoksido (CO), sunkiųjų metalų (Cd, Cr, Cu, Hg, Ni, Pb, Se ir Zn), patvariųjų organinių teršalų (dioksinai ir furanai, benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3cd)pirenas, heksachlorobenzenas, polichlorinti bifenilai). Ūkio sektoriai, kurių išmetamų teršalų apskaita vykdoma – energetika, transportas, žemės ūkis, namų ūkiai, pramonė, atliekos. Apskaitos duomenys rengiami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2016/2284 bei Tolimųjų Tarpvalstybinių Oro Teršalų Pernašų Konvencijos (TTOTPK) ir jos protokolų reikalavimais.


Nerandate norimo duomenų rinkinio?