Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Šiame duomenų rinkinyje pateikiama bendra informacija apie ūkio subjektų metinius patikrinimus.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Šiame duomenų rinkinyje pateikiama bendra informacija apie ūkio subjektų metinius patikrinimus.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Rinkinyje pateikti šie aplinkos oro kokybės vertinimui tyrimo vietoje stebimi rodikliai: sieros dioksidas (SO2), azoto dioksidas (NO2), lakieji organiniai junginiai (benzenas, toluenas, etilbenzenas, m/p ksilenas, oksilenas (BTEX)), anglies monoksidas (CO), kietosios dalelės (KD10). Tyrimo taškų skaičius: 37 Aplinkos oro monitoringo tikslas – įvertinti aplinkos oro užterštumo lygį ir pokyčių priežastis, teikti visuomenei informaciją, susijusią su aplinkos oro kokybe. Tyrimai atliekami kartą per dvejus metus.
Aplinkos apsaugos agentūra
Rinkinyje pateikiami duomenys apie Lietuvos Respublikoje susidarančių (surinktų iš atliekų darytojų bei susidariusių kitų atliekų tvarkymo metu) ir tvarkomų atliekų kiekius. Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (www.gpais.eu) kaupiami duomenys, apibendrinti už kalendorinių metų laikotarpį, sugrupuoti pagal atliekų rūšį bei jų tvarkymo veiklas.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Duomenų rinkinyje pateikiami dirvožemio (ir dugno nuosėdų) užterštumo sunkiaisiais metalais ir naftos angiavandeniliais tyrimai įvairios paskirties teritorijose Klaipėdos mieste. Parametrai: As, Ba, Cr, Co, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V, Zn, naftos produktai. Dirvožemio monitoringos tikslas – įvertinti Klaipėdos miesto dirvožemio užtaršą toksinėmis medžiagomis skirtingos paskirties teritorijose, teikti visuomenei informaciją, susijusią su dirvožemio tarša.
Aplinkos apsaugos agentūra
Tyrimai Aukštaitijos ir Žemaitijos integruoto monitoringo stotyse bei Preilos atmosferos užterštumo tyrimų stotyje atliekami siekiant įvertinti tolimųjų oro teršalų pernašų iš kitų valstybių srautus, jų poveikį bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui, jų kaitą pagrindiniuose Lietuvos kraštovaizdžio tipuose, teršalų transformaciją ir poveikį sąlygiškai natūralių ekosistemų būklei. Tyrimai atliekami įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore ir 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje reikalavimus, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 įpareigojimus dėl neigiamo oro taršos poveikio ekosistemoms stebėsenos vykdymui (9, 10 straipsnių ir V priedo reikalavimai), atsižvelgiant į šalies įsipareigojimus dėl Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos įgyvendinimui skirtų Europos monitoringo ir vertinimo programos (EMEP) bei Tarptautinės bendradarbiavimo programos integruoto monitoringo srityje (ICP IM) reikalavimus.
Aplinkos apsaugos agentūra
Metinių nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitų duomenų rinkinyje pateikiami ūkio subjektų nuotekų tvarkymo apskaitos metinių ataskaitų duomenys apie ūkio subjektų su nuotekomis į aplinką išleistus teršalus, nuotekų kokybę, nuotekų valymo įrenginius, išleistuvus ir priimtuvus. Nuotekų tvarkymo apskaitos metines ataskaitas ūkio subjektai teikia Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (AIVIKS), vadovaujantis Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo reikalavimais.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Duomenų rinkinyje pateikiami paviršinių vandens telkinių bendrieji fizikiniai-cheminiai bei biologiniai parametrai: Nb, Pb, NO3-N, NH4-4, PO4-P, BDS7 ir kiti. Paviršinio vandens stebėsenos tikslas – įvertinti Klaipėdos miesto paviršinių vandens telkinių ekologinę būklę/ekologinį potencialą. Teikti visuomenei informaciją, susijusią su paviršinių vandens telkinių būkle.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Potencialūs taršos židiniai yra: pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai; teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai; gyvulininkystės objektai; teršiančių medžiagų avarinių išsipylimų vietos. Grunto, dirvožemio ir požeminio vandens tarša iš tokių židinių gali kelti pavojų gamtinei aplinkai ir žmonėms), todėl pateikiamas preliminarus registruotų taršos židinių pavojingumo vertinimas.
Aplinkos apsaugos agentūra
Stacionarių taršos šaltinių metinių aplinkos oro ataskaitų duomenų rinkinyje pateikiami aplinkos oro apsaugos metinių ataskaitų duomenys. Aplinkos oro apsaugos metines ataskaitas ūkio subjektai teikia Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (AIVIKS), vadovaujantis Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašo reikalavimais. Šiose ataskaitose pateikiama informacija apie iš ūkinės veiklos objektų, kurie eksploatuojami pagal išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus arba Taršos leidimus, į aplinkos orą išmestus teršalų kiekius, sudeginto kuro rūšis ir kiekius.
VĮ Žemės ūkio duomenų centras
Pateikiamas sąlyginių gyvulių vienetų skaičius konkrečiai bandai pagal jos savivaldybę bei seniūniją azoto kiekio skaičiavimo programai.
Aplinkos apsaugos agentūra
Teršalų išmetimų į aplinkos orą Lietuvoje iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių apskaitos duomenys. Iš stacionarių ir mobilių šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų struktūra. Pateikiami duomenys apie šių teršalų ir jų grupių išmetimus – sieros oksidų (SOx), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH3), kietųjų dalelių (KD2,5; KD10, TSP, BC), anglies monoksido (CO), sunkiųjų metalų (Cd, Cr, Cu, Hg, Ni, Pb, Se ir Zn), patvariųjų organinių teršalų (dioksinai ir furanai, benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3cd)pirenas, heksachlorobenzenas, polichlorinti bifenilai). Ūkio sektoriai, kurių išmetamų teršalų apskaita vykdoma – energetika, transportas, žemės ūkis, namų ūkiai, pramonė, atliekos. Apskaitos duomenys rengiami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2016/2284 bei Tolimųjų Tarpvalstybinių Oro Teršalų Pernašų Konvencijos (TTOTPK) ir jos protokolų reikalavimais.
Aplinkos apsaugos agentūra
Kiekvienais metais pateikiamas atnaujintas ūkio subjektų, kurie atliko aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją sąrašas.
Nerandate norimo duomenų rinkinio?