Išplėstinė paieška

Paieškos rezultatai: 8

Šalinti filtrus Aplinka monitoringas

Aplinkos apsaugos agentūra

Tyrimai Aukštaitijos ir Žemaitijos integruoto monitoringo stotyse bei Preilos atmosferos užterštumo tyrimų stotyje atliekami siekiant įvertinti tolimųjų oro teršalų pernašų iš kitų valstybių srautus, jų poveikį bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui, jų kaitą pagrindiniuose Lietuvos kraštovaizdžio tipuose, teršalų transformaciją ir poveikį sąlygiškai natūralių ekosistemų būklei. Tyrimai atliekami įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore ir 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje reikalavimus, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 įpareigojimus dėl neigiamo oro taršos poveikio ekosistemoms stebėsenos vykdymui (9, 10 straipsnių ir V priedo reikalavimai), atsižvelgiant į šalies įsipareigojimus dėl Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos įgyvendinimui skirtų Europos monitoringo ir vertinimo programos (EMEP) bei Tarptautinės bendradarbiavimo programos integruoto monitoringo srityje (ICP IM) reikalavimus.

API

Aplinkos apsaugos agentūra

Rinkinyje pateikiami valstybinio Kuršių marių ir Baltijos jūros aplinkos monitoringo duomenys. Duomenų rinkinį sudaro Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringo vietose atliktų hidrologinių, hidrocheminių, biologinių ir specifinių teršalų (vandenyje, dugno nuosėdose, biotoje) matavimų ir tyrimų rezultatai.

API

Aplinkos apsaugos agentūra

Lietuvos valstybinio aplinkos oro monitoringo automatinių stočių sistemą sudaro 14 miesto oro kokybės tyrimų stočių, veikiančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Jonavos, Kėdainių, Naujosios Akmenės ir Mažeikių miestuose ir 3 integruoto monitoringo stotys, veikiančios Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose. Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse matuojamos šių teršalų koncentracijos: kietųjų dalelių KD10, smulkesnių kietųjų dalelių KD2,5, azoto oksidų (NO2, NOx, NO), sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3), benzeno, gyvsidabrio. Tyrimai atliekami ir matavimų rezultatai pateikiami įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore ir 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje reikalavimus.

Valstybinė miškų tarnyba

Europos miškų sveikumo stebėsenos programa vykdoma dviem lygiais. Pirmasis lygis dėl savo regioninio pobūdžio vadinamas regionine miškų sveikumo stebėsena. Regioninės miškų sveikumo stebėsenos tikslas - gauti operatyvią informaciją apie atskirų valstybių miškų būklės kaitą teritoriniu ir laiko atžvilgiu, siekiant identifikuoti oro teršalų tolimųjų pernašų bei kitų stresinių veiksnių poveikį miškams. Duomenys teikiami apie 200 000 medžių beveik iš 16 000 barelių. I-ojo lygio miškų sveikumo monitoringo pagrindiniai vertinami rodikliai: medžio rūšis; medžio būklė, padaringumas; medžio krafto klasė; medžio stiebo perimetras 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio; viršūnės būklė; sausų šakų kiekis; derėjimo laipsnis (pušims ir eglėms); spyglių amžius (pušims); lajos pažeidžiamumo tipas; viršutinio lajos trečdalio defoliacija; visos lajos defoliacija; visos lajos dechromacija; pažeidimų vieta medyje; pažeidimų pavadinimai; pažeidimų intensyvumas

CSV

Nerandate norimo duomenų rinkinio?