Valstybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrų, gelbėjimo darbų ir kitų įvykių bei priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išvykčių Lietuvoje registras. Duomenys renkami nuo 2004 metų. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.

Rinkinyje pateikiami suskaitmenintų Lietuvos savivaldybėms priklausančių kapinių kapaviečių ir jose palaidotų velionių duomenys. Nurodomos kapaviečių charakteristikos: ilgis, plotis, dydis, palaidotų velionių skaičius, kapavietės WGS koordinatės, papildomo pobūdžio informacija. Taip pat pateikiamos palaidoto velionio charakteristikos: vardas, pavardė, lytis, gimimo, mirties ir palaidojimo datos, ir su jo kapaviete susiję duomenys (ryšys su kitais kapavietėje palaidotais asmenimis, kapą prižiūrinčiu asmeniu, kapo gylis, vieta bendrame kapinių plane). Turint klausimų apie duomenų rinkinį, prašome kreiptis į Valstybės duomenų valdysenos atvėrimo komandą elektroniniu paštu atverimas@stat.gov.lt.

Rinkinyje pateikiama Lietuvos savivaldybių kapinių bendro pobūdžio informacija, atvaizduojama kapinių skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistemoje „CEMETY“: kapinių pavadinimas, adresas, savivaldybė, kontaktiniai duomenys ir kt. Rinkinio objektas – įrašas apie vienerias kapines. Turint klausimų apie duomenų rinkinį, prašome kreiptis į Valstybės duomenų valdysenos atvėrimo komandą elektroniniu paštu atverimas@stat.gov.lt.

Rinkinyje pateikti nuo 2001 m. apgintų studijų baigiamųjų darbų duomenys iš Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registro (DAKPR). Duomenų atnaujinimas – mėnesinis. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt

Lentelėje pateikti bendrojo ugdymo institucijų turimų kitų, ne klasės tipo, patalpų (pvz.: valgyklų, sporto salių, bibliotekų) skaičiai kiekvienų mokslo metų spalio 1 d. (pradedant 2013-2014 mokslo metais). Duomenys paimti iš Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS). Duomenys atsinaujina kiekvieno mėnesio pirmąją dieną. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt

Grafinio adresų registro aktualių (galiojančių) adresų geoerdviniai duomenys (taškai) su skirtingų dydžių gardelių identifikatoriais. Gardelių identifikatoriai paimti iš tinklelių lentelių (https://get.data.gov.lt/datasets/gov/lsd/grid/:ns)

Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo statistinio tyrimo tikslas – rengti ir skelbti Lietuvos ir tarptautiniu mastu palyginamą statistinę informaciją apie Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų skaičių pagal lytį, amžių, tautybę, pilietybę, gimimo valstybę, teisinę santuokinę padėtį, pasiskirstymą Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniuose vienetuose ir kitus nuolatinių gyventojų skaičiaus rodiklius. Nuolatiniai gyventojai – asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ataskaitiniu laikotarpiu yra Lietuvos Respublikoje. Nuolatinė gyvenamoji vieta – vieta, kurioje asmuo paprastai praleidžia poilsiui skirtą paros dalį, nepaisant laikinųjų nebuvimų išvykstant poilsiauti, atostogauti, aplankyti draugus ir gimines, verslo reikalais, gydytis arba keliaujant religijos tikslais į šventąsias vietas. Nuolatiniais gyventojais yra laikomi asmenys, kurie: i) iki ataskaitinės datos savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nenutrūkstamai gyveno mažiausiai 12 mėnesių arba ii) per paskutinius 12 mėnesių iki ataskaitinės datos atvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ketindami joje pasilikti mažiausiai vienus metus. Naudojami klasifikatoriai: Pasaulio šalių ir teritorijų klasifikatorius; Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių klasifikatorius (LR AVGVK 2018); Teritorinių statistinių vienetų klasifikatorius (NUTS). Atveriami duomenys: Duomenys pagal pagal amžių, lytį, administracinę teritoriją pateikiami nuo 1996 m. Duomenys pagal pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietovę pateikiami nuo 1959 m. Duomenys pagal amžių, lytį, santuokinę padėtį pateikiami nuo 2001 m. Daugiau informacijos - https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/5118910/Gyventoj%C5%B3+skai%C4%8Dius+ir+sud%C4%97tis+%5BLT%5D+483.html

Rinkinyje pateikiami duomenys apie Seime vykdytas YouTube transliacijas iš komitetų posėdžių, konferencijų, spaudos konferencijų, kongresų, diskusijų ir pan. Taip pat pateikiama informacija apie transliacijos pradžios ir pabaigos  laiko žymas. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.

Rinkinyje pateikiami duomenys apie Seime organizuotus renginius nuo 2015m. Pateikiama informacija: renginio pavadinimas, kalba, pradžios ir pabaigos laikas ir renginio vieta. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.

Rinkinyje pateikiami duomenys apie Seimo internetiniame puslapyje paskelbtus tekstus nuo 1999m. Lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų kalbomis. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.

Rinkinyje pateikiami duomenys apie Seimo archyvuose saugomus vaizdo, teksto ar garso artefaktus nuo XVI amžiaus iki šių dienų. Nurodoma artefakto vieta, kategorija, aprašymas, kalba, tema, pradžios ir pabaigos datos (jei taikoma) ir nuoroda, jei artefakto turinys prieinamas internete. Svarbu! Ne visi rinkinyje esantys objektai yra saugomi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.

Rinkinyje pateikiami duomenys apie trumpalaikius didmeninės prekybos įmonių, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, apyvartos (be PVM) pokyčius. Pateikta per Ekonominės veiklos rūšies (EVRK 2 red.), išlyginimo ir lyginimo dimensijas. Naudojamas ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.). Statistinio stebėjimo vienetas: įmonė. Statistinė tiriamoji visuma: visų rūšių ir dydžių veikiančios įmonės, kurių pagrindinė ekonominė veikla įvardyta EVRK 2 red. G sekcijos 46 skyriuje. Geografinė aprėptis: visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: nuo 2010 m. sausio mėn. Periodiškumas – mėnesinis.

Rinkinyje pateikiami duomenys apie trumpalaikius mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių, maitinimo įmonių apyvartos (be PVM) pokyčius. Pateikta per Ekonominės veiklos rūšies (EVRK 2 red.), išlyginimo ir lyginimo dimensijas. Naudojamas ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.). Statistinio stebėjimo vienetas: įmonė. Statistinė tiriamoji visuma: visų rūšių ir dydžių veikiančios įmonės, kurių pagrindinė ekonominė veikla įvardyta EVRK 2 red. G sekcijos 45, 46, 47 skyriuose ir I sekcijos 56 skyriuje. Geografinė aprėptis: visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: nuo 1998 m. sausio mėn. Periodiškumas – mėnesinis.

Rinkinyje pateikiami duomenys įvairių laikotarpių statybos sąnaudų elementų kainų indeksą (SSKI). SSKI skaičiavimo tikslas – nustatyti naujos statybos pagrindinių statybos sąnaudų elementų bendrąjį kainų pokytį per mėnesio laikotarpį. SSKI reikalingas įvairiems rodikliams palyginamosiomis kainomis skaičiuoti, ekonomikos raidai analizuoti, statybos infliaciniams procesams vertinti. Skaičiuojami bendrasis SSKI bei atskirų statybos sąnaudų elementų kainų indeksai ir kainų pokyčiai. Pateikta per statinių pagal tipą klasifikatoriaus (CC) dimensiją. Naudojami klasifikatoriai: statinių pagal tipą klasifikatorius (CC). Statistinio stebėjimo vienetas: statistinis vienetas pagal veiklos rūšį. Statistinė tiriamoji visuma: statistiniame tyrime aprėpiamos visų nuosavybės formų veikiančios statybos įmonės, kurių naujos statybos darbų apimtis bendroje savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtyje vertine išraiška yra ne mažesnė nei 50 proc. (EVRK 2 red. Sekcija F) ir prekybos įmonės, reprezentuojančios esamą prekybos statybinėmis medžiagomis ir gaminiais įmonių tinklą (EVRK 2 red. Sekcija G). Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: nuo 1998 m. sausio mėn. Periodiškumas – mėnesinis.

Rinkinyje pateikiami suderinto vartotojų kainų indeksos svoriai. Svoris – promilėmis išreikšta namų ūkių piniginių vartojimo išlaidų lyginamoji dalis tam tikrai SVKI elementariajai visumai priklausančioms prekėms ir paslaugoms įsigyti. Kuo didesnis svoris, tuo didesnė tam tikro prekių ir paslaugų klasifikavimo lygio kainų pokyčio įtaka aukštesnio prekių ir paslaugų kainų klasifikavimo lygio kainų pokyčiui. Pagrindiniai šaltiniai lyginamųjų svorių sistemai parengti yra nacionalinių sąskaitų ir namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo duomenys apie namų ūkių pinigines išlaidas vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti. Lyginamųjų svorių sistemai parengti naudojami ir kiti statistinių duomenų šaltiniai: neapskaitytoms namų ūkių išlaidoms įvertinti – vidaus prekybos, transporto, turizmo, energetikos, socialinės statistikos, kitų institucijų ir įmonių statistinė informacija; šalies namų ūkių ir lankytojų iš užsienio piniginėms vartojimo išlaidoms detalizuoti – pramonės, vidaus ir užsienio prekybos, švietimo, transporto, turizmo statistikos, kitų įmonių ir institucijų statistiniai duomenys ir informacija. SVKI svoriai apskaičiuojami nuo 1996 m. sausio mėn. ir apdorojami kas mėnesį.

Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) apskaičiuojamas pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą metodologiją. SVKI naudojami infliacijai ES matuoti, palyginimams tarp ES valstybių narių atlikti, Europos centrinio banko pinigų politikai vykdyti, Europos, pinigų sąjungos, Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksams skaičiuoti, ES valstybių narių atitikčiai kainų stabilumo kriterijui vertinti (pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalį ir Protokolą Nr. 13 „Dėl konvergencijos kriterijų“). Rinkinyje naudojamas Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį (ECOICOP) klasifikatorius. Į rinkinį įtraukti visi šalyje esantys namų ūkiai, įskaitant šalyje nuolat negyvenančius asmenis ir lankytojus iš užsienio; vartojimo prekės ir paslaugos, kurias įsigyja namų ūkiai. Statistinio stebėjimo vienetas - vartojimo prekės ir paslaugos, kurias šalies nuolatiniai ir nenuolatiniai gyventojai įsigyja prekybos ir paslaugų įmonėse ir vietos vienetuose individualiems vartojimo poreikiams tenkinti. Įmonių ir vietos vienetų tiriamąją visumą sudaro visų nuosavybės formų, įvairių tipų, įvairaus dydžio prekybos ir paslaugų įmonės ir vietos vienetai (2023 m. tiriamąją imtį sudaro apie 4 400 atrinktų įmonių ir vietos vienetų). Prekių ir paslaugų statistinę visumą sudaro namų ūkių šalies ekonominėje teritorijoje įsigyjamos vartojimo prekės ir paslaugos (2023 m. tiriamąją imtį sudaro 982 reprezentatyvioji prekė ir paslauga). Namų ūkių statistinė visuma yra visi šalyje esantys namų ūkiai įskaitant institucinius namų ūkius, šalyje nuolat negyvenančius asmenis ir lankytojus iš užsienio. Namų ūkių sektorius apima visus asmenis ar asmenų grupes, neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena, kokią vietą užima pajamų pasiskirstyme, jų tautybę bei pilietybę. SVKI aprėpia namų ūkių pinigines vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI apima visą šalies ekonominę teritoriją. Ją sudaro šalies geografinė teritorija, kurią administruoja šalies vyriausybė ir kurioje laisvai juda asmenys, prekės ir kapitalas. Lietuvos ekonominę teritoriją SVKI reprezentuoja 18 teritorinių vienetų (10 apskričių ir 8 rajonų centrai), atrinktų kainoms tirti. Kainos renkamos mažuose, vidutiniuose ir 5 didžiausiuose šalies miestuose, kurių gyventojų skaičius sudaro nuo 5,5 tūkst. (mažų miestų) iki 540 tūkst. (didžiųjų miestų) gyventojų. Maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių kainos papildomai registruojamos 10 kaimo vietovių. Bazinis laikotarpis yra 2015 m. (2015 m. – 100).

Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) apskaičiuojamas pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą metodologiją. Rinkinyje pateikiamas SVKI pagal pastovius mokesčių tarifus. SVKI naudojami infliacijai ES matuoti, palyginimams tarp ES valstybių narių atlikti, Europos centrinio banko pinigų politikai vykdyti, Europos, pinigų sąjungos, Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksams skaičiuoti, ES valstybių narių atitikčiai kainų stabilumo kriterijui vertinti (pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalį ir Protokolą Nr. 13 „Dėl konvergencijos kriterijų“). Rinkinyje naudojamas Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį (ECOICOP) klasifikatorius. Į rinkinį įtraukti visi šalyje esantys namų ūkiai, įskaitant šalyje nuolat negyvenančius asmenis ir lankytojus iš užsienio; vartojimo prekės ir paslaugos, kurias įsigyja namų ūkiai. Statistinio stebėjimo vienetas - vartojimo prekės ir paslaugos, kurias šalies nuolatiniai ir nenuolatiniai gyventojai įsigyja prekybos ir paslaugų įmonėse ir vietos vienetuose individualiems vartojimo poreikiams tenkinti. Įmonių ir vietos vienetų tiriamąją visumą sudaro visų nuosavybės formų, įvairių tipų, įvairaus dydžio prekybos ir paslaugų įmonės ir vietos vienetai (2023 m. tiriamąją imtį sudaro apie 4 400 atrinktų įmonių ir vietos vienetų). Prekių ir paslaugų statistinę visumą sudaro namų ūkių šalies ekonominėje teritorijoje įsigyjamos vartojimo prekės ir paslaugos (2023 m. tiriamąją imtį sudaro 982 reprezentatyvioji prekė ir paslauga). Namų ūkių statistinė visuma yra visi šalyje esantys namų ūkiai įskaitant institucinius namų ūkius, šalyje nuolat negyvenančius asmenis ir lankytojus iš užsienio. Namų ūkių sektorius apima visus asmenis ar asmenų grupes, neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena, kokią vietą užima pajamų pasiskirstyme, jų tautybę bei pilietybę. SVKI aprėpia namų ūkių pinigines vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI apima visą šalies ekonominę teritoriją. Ją sudaro šalies geografinė teritorija, kurią administruoja šalies vyriausybė ir kurioje laisvai juda asmenys, prekės ir kapitalas. Lietuvos ekonominę teritoriją SVKI reprezentuoja 18 teritorinių vienetų (10 apskričių ir 8 rajonų centrai), atrinktų kainoms tirti. Kainos renkamos mažuose, vidutiniuose ir 5 didžiausiuose šalies miestuose, kurių gyventojų skaičius sudaro nuo 5,5 tūkst. (mažų miestų) iki 540 tūkst. (didžiųjų miestų) gyventojų. Maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių kainos papildomai registruojamos 10 kaimo vietovių. Bazinis laikotarpis yra 2015 m. (2015 m. – 100).

Rinkinyje pateikiami duomenys apie Lietuvos gamintojų parduotos pramonės produkcijos bendrą kainų pokytį per mėnesio laikotarpį. Rinkinys reikalingas įvairiems rodikliams palyginamosiomis kainomis skaičiuoti, ekonomikos raidai analizuoti, Lietuvos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiams vertinti. Pateikta per Ekonominės veiklos rūšies (EVRK 2 red.) ir rinkos dimensijas. Naudojami klasifikatoriai: 1) Produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatorius (PGPK 2019); 2) Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); 3) Pasaulio šalių ir teritorijų klasifikatorius. Statistinio stebėjimo vienetas: įmonė. Statistinė tiriamoji visuma: atrenkamos įvairių nuosavybės formų įmonės, kurios vykdo pramoninę veiklą. Tai įmonės gamintojos, kurių parduotos Lietuvos ir ne Lietuvos rinkoje pramonės produkcijos apimtis sudaro didelę atitinkamos gaminių kategorijos (10 ženklų lygiu pagal PGPK 2019) parduotos produkcijos dalį. Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: nuo 1998 m. sausio mėn. Periodiškumas – mėnesinis.

DUOMENŲ ŠALTINIS: Naudojami eSveikatos (ESPBI IS) skaitmeninių medicininių mirties liudijimų (forma E106) duomenys, kuriuos Registrų centras kasdien teikia į Valstybės duomenų agentūros (VDA) Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą (VDV IS). IMTIS, APIMTIS, ATNAUJINIMAS: Dėl bet kokių priežasčių mirę asmenys, kurių mirtis yra dokumentuota skaitmeniniame medicininame mirties liudijime (forma E106) eSveikatos sistemoje. Palikti tik validų lietuvišką asmens kodą (pagal struktūrą ir kontrolinį skaitmenį) mirties liudijime turintys asmenys. Pateikiamos mirtys, įvykusios nuo 2018 metų sausio 1 d. iki septintos dienos prieš lentelės atnaujinimo datą. Duomenys atnaujinami trečią kiekvieno mėnesio dieną. LENTELĖS STRUKTŪRA: Lentelė yra agreguota pagal penkis požymius: mirties metus, mirties mėnesį, mirusiojo amžiaus grupę, lytį, nerevizuotą pagrindinę mirties priežastį (triženklį TLK-10-AM diagnozės kodą). Tad kiekviena eilutė yra unikali šių penkių požymių kombinacija. Paskutinis stulpelis (mirusiųjų skaičius) niekada nėra lygus 0, t. y. jeigu konkrečiais metais, konkretų mėnesį, konkrečioje amžiaus ir lyties grupėje dėl konkrečios priežasties nemirė nei vienas asmuo - tokia eilutė tiesiog nėra įtraukiama į lentelę. MIRTIES PRIEŽASTYS: Į Medicininio mirties liudijimo pagrindinės mirties priežasties eilutę gydytojo įrašytas TLK-10-AM kodas. PASITEIRAVIMUI: Valstybės duomenų agentūros duomenų atvėrimo komanda: atverimas@stat.gov.lt. SVARBIOS PASTABOS: [1] Tai nėra oficialioji mirties priežasčių statistika, kurią rengia Higienos institutas. Šioje lentelėje mirties priežastys yra nerevizuotos, tai yra tokios, kokias jas medicininiame mirties liudijime įrašė sveikatos priežiūros specialistas. Šie įrašai vėliau Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registre yra revizuojami ir sukoduojami ir pagal tarptautines Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) taisykles išrenkama pagrindinė mirties priežastis. Plačiau apie sąvokas "pagrindinė mirties priežastis", "tarpinė mirties priežastis" ir "tiesioginė mirties priežastis" skaitykite čia: https://hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/MPR/MML_rekomendacijos.pdf. [2] Šiuose duomenys retais atvejais duomenys gali būti retrospektyviai atnaujinami (pvz., dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos vykdomos ekspertizės). [3] Šiuose duomenyse neapskaitomos perinatalinės mirtys (medicininiai perinatalinės mirties liudijimai, forma E106-2-1). [4] Šie duomenys skirsis nuo tikslesnės Higienos instituto (HI) vykdomos mirčių apskaitos: HI apskaito ir neskaitmeninius ("popierinius") medicininius mirties liudijimus, kurių gali būti apie 1%; tačiau šioje lentelėje yra tik skaitmeniniai medicininiai mirties liudijimai. [5] Šie duomenys nežymiai skirsis nuo VDA rengiamos oficialiosios mirtingumo statistikos, kurioje apskaitomi tik nuolatiniai gyventojai, o einamiesiems metams naudojama ne faktinė mirties data (naudojama data, kuomet apie mirtį sužinota); tačiau šioje lentelėje į apimtį gali patekti ir Lietuvos teritorijoje mirę ne Lietuvos piliečiai ar asmenys, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat naudojama faktinė mirties data. [6] Taip pat duomenyse yra pašalinti mirusieji, kurie medicininiame mirties liudijime neturėjo validaus lietuviško asmens kodo.

Nacionalinių sąskaitų sistemoje ekonominiai vienetai, kurie disponuoja nuosavu turtu ir prisiima įsipareigojimus savo vardu, būdami ekonomiškai aktyvūs ir sudarydami sandorius su kitais ekonominiais vienetais, vadinami instituciniais vienetais. Instituciniai vienetai grupuojami į institucinius sektorius ir subsektorius. Institucinis sektorius – panašios ūkinės elgsenos institucinių vienetų grupės. Instituciniai vienetai grupuojami į sektorius remiantis jų pagrindine veikla ir paskirtimi. Išskiriami penki instituciniai sektoriai: nefinansų (ūkio subjektai, kurių pagrindinė veikla yra prekių pardavimas arba paslaugų teikimas), finansų (bankai, kredito unijos, draudimo bendrovės), valdžios (valstybės valdymo ir biudžetinės įstaigos), namų ūkių (individualiosios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos), ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (privačios nesiekiančios pelno organizacijos).