Metinių nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitų duomenų rinkinyje pateikiami ūkio subjektų nuotekų tvarkymo apskaitos metinių ataskaitų duomenys apie ūkio subjektų su nuotekomis į aplinką išleistus teršalus, nuotekų kokybę, nuotekų valymo įrenginius, išleistuvus ir priimtuvus. Nuotekų tvarkymo apskaitos metines ataskaitas ūkio subjektai teikia Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (AIVIKS), vadovaujantis Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo reikalavimais.

Kiekvienais metais pateikiamas atnaujintas ūkio subjektų, kurie atliko aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją sąrašas.

Rinkinyje pateikiama valstybinio aplinkos monitoringo duomenų pagrindu arba ekspertiniu vertinimu įvertinta upių kategorijos vandens telkinių ekologinė ir cheminė būklė. Ekologinė būklė nustatyta pagal fizikinių-cheminių, hidromorfologinių ir biologinių kokybės elementų rodiklius, vadovaujantis paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika. Cheminė būklė nustatyta vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu.

Rinkinyje pateikiama valstybinio aplinkos monitoringo duomenų pagrindu arba ekspertiniu vertinimu įvertinta ežerų kategorijos vandens telkinių ekologinė ir cheminė būklė. Ekologinė būklė nustatyta pagal fizikinių-cheminių, hidromorfologinių ir biologinių kokybės elementų rodiklius, vadovaujantis paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika. Cheminė būklė nustatyta vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu.

Upių, kanalų duomenys: unikalus identifikatorius, identifikavimo kodas, pavadinimas, vandens telkinio registravimo ir redagavimo data, vandens telkinio kategorijos pavadinimo kodas, upės pabaseinio arba baseino, kuriame yra vandens objektas, kodas, vyresniosios upės, į kurią įteka upės, unikalus identifikatorius, žiočių centro X ir Y koordinatės LKS 94 koordinačių sistemoje, įtekėjimo į vyresniąją upę krantas, upės įtekėjimo eiliškumas, ilgis Lietuvos teritorijoje, vidutinis daugiametis vandens debitas upės žiotyse.

Ežerų, tvenkinių ir dirbtinių nepratekamų paviršinio vandens telkinių duomenys: pavadinimas, registravimo data, redagavimo data, centro koordinatė, vandens paviršiaus plotas Lietuvos teritorijoje, identifikavimo kodas, vandens telkinio kategorijos pavadinimo kodas, ežero kvadrato numeris, ežero numeris kvadrate, ežero rūšis, vandens telkinio ilgis, vidutinis plotis, kranto linijos ilgis, upės pabaseinio arba baseino, kuriame yra vandens objektas, kodas, tiesioginės upės unikalus identifikatorius, kiti duomenys.

Lietuvos valstybinio aplinkos oro monitoringo automatinių stočių sistemą sudaro 14 miesto oro kokybės tyrimų stočių, veikiančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Jonavos, Kėdainių, Naujosios Akmenės ir Mažeikių miestuose ir 3 integruoto monitoringo stotys, veikiančios Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose. Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse matuojamos šių teršalų koncentracijos: kietųjų dalelių KD10, smulkesnių kietųjų dalelių KD2,5, azoto oksidų (NO2, NOx, NO), sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3), benzeno, gyvsidabrio. Tyrimai atliekami ir matavimų rezultatai pateikiami įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore ir 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje reikalavimus.

Lietuvos valstybinio oro monitoringo matavimo duomenys (pusiau automatinių tyrimų). Tyrimai atliekami 5 valstybinio monitoringo oro kokybės tyrimų stotyse: Vilnius Žirmūnai, Kaunas Petrašiūnai, Klaipėda Centras, Šiauliai, Aukštaitija. Iš kietųjų dalelių KD10 filtrų laboratorijoje išanalizuota ir pateikta vidutinė mėnesių ir vidutinė metinė koncentracija aplinkos ore sunkiųjų metalų (Pb, As, Ni, Cd (matavimo vienetai Pb - µg/m3, kitiems - ng/m3)) ir policiklinių aromatinių angliavandenilių (benzo(a)pireno, benzo(b)fluoranteno, benzo(k)fluoranteno, dibenzo(a,h)antraceno, indeno(1,2,3-cd)pireno (matavimo vienetai ng/m3)). Tyrimai atliekami ir matavimų rezultatai pateikiami vadovaujantis šiais teisės aktais: 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB Dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (švino aplinkos ore matavimams); 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore.

Duomenų rinkinyje pateikiami upių valstybinio monitoringo fizikiniai-cheminiai ir pavojingų medžiagų duomenys

Tyrimai Aukštaitijos ir Žemaitijos integruoto monitoringo stotyse bei Preilos atmosferos užterštumo tyrimų stotyje atliekami siekiant įvertinti tolimųjų oro teršalų pernašų iš kitų valstybių srautus, jų poveikį bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui, jų kaitą pagrindiniuose Lietuvos kraštovaizdžio tipuose, teršalų transformaciją ir poveikį sąlygiškai natūralių ekosistemų būklei. Tyrimai atliekami įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore ir 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje reikalavimus, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 įpareigojimus dėl neigiamo oro taršos poveikio ekosistemoms stebėsenos vykdymui (9, 10 straipsnių ir V priedo reikalavimai), atsižvelgiant į šalies įsipareigojimus dėl Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos įgyvendinimui skirtų Europos monitoringo ir vertinimo programos (EMEP) bei Tarptautinės bendradarbiavimo programos integruoto monitoringo srityje (ICP IM) reikalavimus.

Duomenys apie įmonių išleidžiamus ir perduodamus teršalus

Rinkinyje pateikiami duomenys apie Lietuvos Respublikoje susidarančių (surinktų iš atliekų darytojų bei susidariusių kitų atliekų tvarkymo metu) ir tvarkomų atliekų kiekius. Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (www.gpais.eu) kaupiami duomenys, apibendrinti už kalendorinių metų laikotarpį, sugrupuoti pagal atliekų rūšį bei jų tvarkymo veiklas.

Metinių vandens naudojimo apskaitos ataskaitų duomenų rinkinyje pateikiami ūkio subjektų vandens naudojimo apskaitos metinių ataskaitų duomenys apie išgauto iš paviršinių ir požeminių vandens telkinių, gauto iš kitų asmenų, sunaudoto, perduoto, sutaupyto ir tiekimo metu prarasto vandens kiekį. Vandens naudojimo apskaitos metines ataskaitas ūkio subjektai teikia Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (AIVIKS), vadovaujantis Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo reikalavimais.

Stacionarių taršos šaltinių metinių aplinkos oro ataskaitų duomenų rinkinyje pateikiami aplinkos oro apsaugos metinių ataskaitų duomenys. Aplinkos oro apsaugos metines ataskaitas ūkio subjektai teikia Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (AIVIKS), vadovaujantis Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašo reikalavimais. Šiose ataskaitose pateikiama informacija apie iš ūkinės veiklos objektų, kurie eksploatuojami pagal išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus arba Taršos leidimus, į aplinkos orą išmestus teršalų kiekius, sudeginto kuro rūšis ir kiekius.

Pateikiami duomenys apie importuotas iš trečiųjų šalių, eksportuotas į trečiąsias šalis, įvežtas iš kitų ES šalių ir išvežtas į kitas ES šalis fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas bei jų mišinius. Suminiai duomenys pateikti atskirai pagal medžiagas ir mišinius, šalį, medžiagos prigimtį (regeneruota (RG) ar nenaudota (NE)) ir veiksmą (importuota iš trečiųjų šalių (IM), eksportuota į trečiąsias šalis (EK), įvežta iš kitų ES šalių (IS) ir išvežta į kitas ES šalis (IS)).

Atliekų tvarkymo srityje yra taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų darytojas ar turėtojas ir (ar) gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ir (ar) importuotojas. Siekiant tinkamai įgyvendinti principą "teršėjas moka", gamintojai ir importuotojai vykdo gaminių (alyvos, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių) tiekimo vidaus rinkai apskaitą, o šių duomenų pagrindu yra apskaičiuojama ar gamintojai ir importuotojai vykdo LR Vyriausybės nustatytas užduotis.

Duomenų rinkinyje pateikiami ežerų valstybinio monitoringo fizikiniai-cheminiai ir pavojingų medžiagų duomenys

Teršalų išmetimų į aplinkos orą Lietuvoje iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių apskaitos duomenys. Iš stacionarių ir mobilių šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų struktūra. Pateikiami duomenys apie šių teršalų ir jų grupių išmetimus – sieros oksidų (SOx), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH3), kietųjų dalelių (KD2,5; KD10, TSP, BC), anglies monoksido (CO), sunkiųjų metalų (Cd, Cr, Cu, Hg, Ni, Pb, Se ir Zn), patvariųjų organinių teršalų (dioksinai ir furanai, benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3cd)pirenas, heksachlorobenzenas, polichlorinti bifenilai). Ūkio sektoriai, kurių išmetamų teršalų apskaita vykdoma – energetika, transportas, žemės ūkis, namų ūkiai, pramonė, atliekos. Apskaitos duomenys rengiami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2016/2284 bei Tolimųjų Tarpvalstybinių Oro Teršalų Pernašų Konvencijos (TTOTPK) ir jos protokolų reikalavimais.

Rinkinyje pateikiama valstybinio aplinkos monitoringo duomenų pagrindu nustatyta Kuršių marių ir Baltijos jūros ekologinė ir cheminė būklė, pagal fizikinius-cheminius ir biologinius kokybės elementų rodiklius, vadovaujantis paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika ir Baltijos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių nustatymo reikalavimais.

Rinkinyje pateikiami valstybinio Kuršių marių ir Baltijos jūros aplinkos monitoringo duomenys. Duomenų rinkinį sudaro Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringo vietose atliktų hidrologinių, hidrocheminių, biologinių ir specifinių teršalų (vandenyje, dugno nuosėdose, biotoje) matavimų ir tyrimų rezultatai.