Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos finansinių ataskaitų rinkiniai

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atvirų finansų informacinėje sistemoje (AFIS) nuo 2015 m. kaupiami, kas 3 mėnesius atnaujinami ir atvėrimui numatyti automatiškai apdorojami viešųjų finansų duomenys. Sudaryti du duomenų rinkiniai tiek valstybinėms pajamoms, tiek išlaidoms.

Šaltinis: Portfelių ir projektų informacinė sistema. Vyriausybės strateginio projektų portfelio duomenų rinkinyje pateikiami duomenys apie įgyvendinamus ir baigtus įgyvendinti strateginius projektus. Duomenys apima laikotarpį nuo 2011 m. Rinkinio objektas – vienas Vyriausybės strateginio projektų portfelio projektas. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) administruojamoje organizuojamų mokymų dalyvių registracijos formoje (OMDRF) kaupiami į įstaigos vykdomus mokymus užsiregistravusiųjų dalyvių duomenys. Duomenys kaupiami nuo 2022 m. ir yra atnaujinami kas 3 mėnesius. Duomenų rinkinį sudaro dalyvio pseudonimizuotas, tiek maišos algoritmu, tiek raides pavertus žvaigždutėmis, vardas ir pavardė, pseudonimizuotas el. pašto adresas, atviras el. pašto teikėjas, organizacijos pavadinimas, rūšis ir mokymų tema. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.

Lentelėje pateikiama Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai pateiktų pašto paslaugų ir elektroninių ryšių teikėjų ataskaitų statistika. Duomenys pateikiami nuo 2021 metų. Metai ir ketvirtis nurodo periodą, už kurį pateikta ataskaita, bet ne ataskaitos pateikimo laiką. Stulpelis: pirma_ataskaita_pateikta parodo kada pirmą kartą teikėjas pateikė duomenis duomenų bazėje. Stulpelis: paskutine_ataskaita_pateikta parodo kada paskutinį, kartą teikėjas teikė duomenis duomenų bazėje. Vienam ketvirčiui yra pateikiama viena ataskaita. Jei įmonė tuo pačiu metu teikia ir pašto, ir elektroninių ryšių paslaugas ji gali pateikti dvi skirtingas ataskaitas tam pačiam ketvirčiui. Stulpelyje „jar_kodas“ taip pat pateikiami ir užsienio įmonių kodai. Į duomenų rinkinį įtrauktos ne tik veiklą vykdančios, bet ir veiklą vykdžiusios įmonės (ataskaitų teikėjai). Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pasvetainė „Pasaulio vietovardžiai“ kaupia sulietuvintus pasaulio objektų vietovardžius. Duomenų pagrindas sudarytas iš Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (MELC) parengto ir išleisto žodyno. Duomenys kaupiami nuo 2014 m. ir yra atnaujinami iki šiol. Duomenys apima objekto identifikatorių, apjungiantį jo pavadinimus originalo ir lietuvių kalbomis, pavadinimus su ir be kirčio ženklų, požymį, ar pavadinimas sulietuvintas, objekto rūšį, šalį, žemyną, lokalizaciją, skirtą nurodyti objekto vietovę bei paieškų skaičių, anksčiausią ir vėliausią datas. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.

Paslaugų kainų indekso (PKI) skaičiavimo tikslas – nustatyti ūkio subjektams suteiktų paslaugų bendrąjį kainų pokytį per tam tikrą laikotarpį. PKI reikalingi skaičiuojant makroekonominius rodiklius palyginamosiomis kainomis, analizuojant infliacinius procesus paslaugų sektoriuje, rengiant prognozes. Geografinė aprėptis - Visa šalies ekonominė teritorija. Ataskaitinis laikotarpis - Ketvirtis. Naudojami klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorius (CPA 2.1). Daugiau informacijos: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/5118910/%C5%AAkio+subjektams+suteikt%C5%B3+paslaug%C5%B3+kain%C5%B3+indeksai+%28PKI%29+ir+kain%C5%B3+poky%C4%8Diai+%5BLT%5D+604.html

Šiame rinkinyje pateikta statistinė informacija apie gyventojų užimtumą ir nedarbą bei užimtų gyventojų, bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičių, jų pasiskirstymą pagal amžių, išsilavinimą ir lytį. Bedarbis – nedirbantis 15–74 metų amžiaus asmuo, kuris pastarąsias keturias savaites aktyviai ieško darbo ir gali pradėti dirbti per dvi savaites. Užimti gyventojai – asmenys, dirbantys bet kokį darbą, gaunantys už jį darbo užmokestį pinigais ar natūra arba turintys pajamų ar pelno.. Tyrime užimtais gyventojais laikomi 15–89 metų gyventojai, tiriamąją savaitę ne trumpiau kaip valandą dirbę bet kokį darbą, už kurį gavo darbo užmokestį pinigais ar atlygį natūra ar iš kurio turėjo pelno ar pajamų, taip pat gyventojai, kurie turėjo darbą, bet tiriamąją savaitę laikinai nedirbo. Statistinio stebėjimo vienetas - privatus namų ūkis bei jo narys. Tiriamoji visuma – visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Statistinė informacija rengiama šalies, regionų, apskričių ir savivaldybių lygmeniu. Laiko aprėptis nuo 2021 metų. Tyrime naudojami klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Lietuvos profesijų klasifikatorius (LPK 2012); Lietuvos švietimo klasifikatorius (LŠK 2014); Lietuvos standartizuotas švietimo klasifikatorius švietimo programoms pagal lygius klasifikuoti (LSŠPK 2014); Tarptautinis užimtumo statuso klasifikatorius (ISCE-93) (tik anglų kalba); Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių klasifikatorius (LR AVGVK 2018); Bendras teritorinių statistinių vienetų klasifikatorius (NUTS).

Pateikiama informacija apie Marijampolės savivaldybės išduotus leidimus kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius. Informacija pateikiama nuo 2008 metų. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.

Valstybinė lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, kaip duomenų rinkinio šaltinis, yra sukurtas Gyventojų registro 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardų duomenimis ir toliau yra pildomas naujagimių vardais. Rinkinyje duomenys kaupiami nuo 2010 m. ir yra atnaujinami kas 3 mėnesius. Duomenys apima pilną vardą, sudarančių vardų skaičių (komponentiškumą), vardo lytį, normiškumą, ar tai yra šventojo vardas, vardo įvedimo datą, vėliausias atnaujinimo bei paieškos datas, paieškų skaičių ir iki po 5 vardų kilmės grupes, pogrupius ir poskyrius.

Informacija apie įstaigas, teikiančias informaciją Virtualiai elektroninio paveldo sistemai (VEPIS) - įstaigos tipas, nuoroda į svetainę, adresas. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt

Informacija apie bibliotekas ir jų padalinius - socialinių tinklų nuoroda, nuoroda į svetainę, adresas bei bibliotekos ar padalinio požymiai (pvz. ar tai edukacinė institucija). Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt

Valdžios sektoriaus skola yra vienas iš Mastrichto sutarties konvergencijos kriterijų, skirtų ekonominės padėties valstybėse narėse stebėsenai. Valdžios sektoriaus skola apibrėžiama kaip šalies valdžios sektoriaus (S.13) bendra negrąžinta skola nominaliąja verte ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, išskyrus tuos įsipareigojimus, kuriuos atitinkantis finansinis turtas priklauso šalies valdžios sektoriui (S.13). Valdžios sektoriaus skolą sudaro šių kategorijų įsipareigojimai: valiuta ir indėliai (AF.2); skolos vertybiniai popieriai (AF.3) ir paskolos (AF.4), kaip nustatyta ESS 2010. Ketvirtinė valdžios sektoriaus skola pateikiama pagal subsektorius: centrinės valdžios (S.1311), vietos valdžios (S.1313) ir socialinės apsaugos fondai (S.1314). Naudojami klasifikatoriai: Europos sąskaitų sistema (ESS 2010). Statistinio stebėjimo vienetas: instituciniai vienetai, priskiriami valdžios sektoriui pagal ESS 2010. Statistinė tiriamoji visuma: valdžios sektorius (S.13). Geografinė aprėptis: visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: nuo 2000 m. I ketv.v. Statistinės informacijos skelbimo periodiškumas: ketvirtinis.

"Pateikta statistinė informacija apie valdžios sektoriaus pajamas ir išlaidas. Valdžios sektoriaus pajamos vertinamos pagal sandorius: mokesčiai D.2+D.5+D.91, socialinės įmokos D.61, prekių ir paslaugų pardavimas P.1+P.12+P.131, kitos einamosios pajamos D.4+D.7, kitos kapitalo pajamos D.92+D.99. Valdžios sektoriaus išlaidos vertinamos pagal sandorius: tarpinis vartojimas P.2, atlygis darbuotojams D.1, palūkanos D.41, socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra D.62, socialiniai pervedimai natūra per rinkos gamintojus D.632, subsidijos D.3, kitos einamosios išlaidos D.29 + (D.4 – D.41) + D.5 + D.7, kapitalo išlaidos P.5 + NP + D.92 + D.99. Naudojami klasifikatoriai: Europos sąskaitų sistema (ESA 2010). Statistinio stebėjimo vienetas - instituciniai vienetai, priskiriami valdžios sektoriui pagal ESA 2010. Statistinė tiriamoji visuma: valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos, socialinės apsaugos fondai, valdžios sektoriaus kontroliuojamos įmonės, priskirtos valdžios sektoriui. Geografinė aprėptis: visa šalies teritorija. Laiko aprėptis: 1999 m. Statistinės informacijos skelbimo periodiškumas: ketvirtis

Rinkinyje pateikiami duomenys apie būsto kainų indeksą. Būsto kainų indeksas (BKI) – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas namų ūkių įsigyjamų būstų, įskaitant žemę, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį. Būsto kainų indekso (toliau – BKI) sudarymo tikslas – turėti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą rodiklį būsto kainų pokyčiams išmatuoti. BKI reikalingas formuojant pinigų politiką, rengiant infliacijos prognozes ir konvergencijos ataskaitas, vertinant finansinį stabilumą, atliekant tarptautinius palyginimus. Sudarant BKI namų ūkių išlaidos būstui įsigyti klasifikuojamos į tokias išlaidų kategorijas: H.1. Būstų įsigijimas; H.1.1. Naujo būsto įsigijimas; H.1.2. Esamų būstų įsigijimas. Statistinio stebėjimo vienetas - namų ūkio būstas ir kartu su juo įsigyjama žemė. Tiriamoji visuma - Šalies rezidentų ir ne rezidentų namų ūkių šalies teritorijoje įsigyjami būstai. Namų ūkių sektorius apima visus asmenis ar asmenų grupes, neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena, kokią vietą užima pajamų pasiskirstyme, jų tautybę bei pilietybę. Duomenys renkami iš visos šalies ekonominės teritorijos nuo 2006m. I ketvirčio ir atnaujinami kas ketvirtį. BKI bazinis laikotarpis yra 2015 m. (2015 m. – 100). Kitas BKI bazinio laikotarpio keitimas numatytas 2026 m., buvusi laiko eilutė bus perskaičiuota į naują indekso bazinį laikotarpį ir paskelbta apskaičiavus 2026 m. I ketv. BKI. Pagrindinis statistinių duomenų šaltinis BKI apskaičiuoti yra VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazių duomenys.

Statistinės informacijos aprašymas: bendrasis vidaus produktas (BVP) – vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos (NSS) rodiklių, apibūdinančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. BVP, jo kitimo tempas ir bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) plačiai naudojami tarptautiniams palyginimams ir ekonominei analizei atlikti. Statistinio stebėjimo vienetas: nacionalinės sąskaitos apimančios ekonomiką, kaip visumą, kurią sudaro skirtingi instituciniai vienetai. Statistinę (tiriamąją) visumą sudaro visi statistiniai stebėjimo vienetai rezidentai. Lietuvos nacionalinės sąskaitos yra išsamios, t. y., visi statistiniai vienetai rezidentai yra apimami tiesiogiai duomenų šaltinių (tyrimų, administracinių duomenų) pagrindu arba per išsamumo korekcijas. Geografinė aprėptis: šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: nuo 1995 m. Matavimo vienetas (-ai): palyginamosios kainos – mln. EUR Ataskaitinis laikotarpis: kalendorinis ketvirtis.

Statistinės informacijos aprašymas: bendrasis vidaus produktas (BVP) – vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų sistemos (NSS) rodiklių, apibūdinančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. BVP, jo kitimo tempas ir bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) plačiai naudojami tarptautiniams palyginimams ir ekonominei analizei atlikti. Statistinio stebėjimo vienetas: nacionalinės sąskaitos apimančios ekonomiką kaip visumą, kurią sudaro skirtingi instituciniai vienetai. Statistinę (tiriamąją) visumą sudaro visi statistiniai stebėjimo vienetai rezidentai. Lietuvos nacionalinės sąskaitos yra išsamios, t. y., visi statistiniai vienetai rezidentai yra apimami tiesiogiai duomenų šaltinių (tyrimų, administracinių duomenų) pagrindu arba per išsamumo korekcijas. Geografinė aprėptis: šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: nuo 1995 m. Matavimo vienetas (-ai): palyginamosios kainos – mln. EUR. Ataskaitinis laikotarpis: kalendorinis ketvirtis.

Pateikta statistinė informacija apie gyventojų užimtumą pagal amžiaus grupes, lytį ir gyvenamą vietovę. Informacija pateikiama kas ketvirtį nuo 1998 metų. Tiriamoji visuma – visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Statistinio stebėjimo vienetas - privatus namų ūkis bei jo narys. Tyrimo apibrėžtis - užimti gyventojai, asmenys, dirbantys bet kokį darbą, gaunantys už jį atlygį pinigais ar natūra arba turintys iš jo pajamų ar pelno. Tyrime užimtais gyventojais laikomi 15–89 metų gyventojai, tiriamąją savaitę ne trumpiau kaip valandą dirbę bet kokį darbą, už kurį gavo darbo užmokestį pinigais ar atlygį natūra ar iš kurio turėjo pelno ar pajamų, taip pat gyventojai, kurie turėjo darbą, bet tiriamąją savaitę laikinai nedirbo.