Valstybinė kultūros paveldo komisija, vykdydama LR Vyriausybės patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plane numatytą priemonę, nuo 2016 m. pradėjo rinkti ir duomenų bazėje U-PAVELDAS kaupti informaciją apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, dėl susiklosčiusių nepalankių istorinių aplinkybių patekusį į svečias šalis. Duomenų rinkinyje pateikiamas kultūros paveldo objekto pavadinimas, aprašymas, kategorijos, laikotarpis, metai, miestas, šalis, WGS koordinatės, autoriai, susiję asmenys ir interneto svetainės adresas (URL). Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.
Istorinių tyrimų Holokausto tema išleidžiama nemažai, tačiau dažniausiai tyrinėjama bendroji Holokausto istorija, vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinių ir ypatingųjų būrių veikla, lietuvių koloboravimas su naciais, dėmesys skiriamas getų istorijai, šiek tiek mažiau dėmesio sulaukia Holokausto provincijoje tyrimai. Iki šiol leidinio, kuriame būtų ne tik atskleistos masinės žydų žudynės visoje šalies teritorijoje, bet taip pat susietos geografine padėtimi iki šiol nebuvo, nors keletas pirmatakų paminėtini: tai dviejų tomų 1965 ir 1973 išleistos „Masinės žudynės Lietuvoje, (1941-1944) : dokumentų rinkinys“ ir 1997 Josifo Levinsono „Skausmo knyga“. Publikacijoje buvo surinktos paminklų nuotraukos iš maždaug 190 vietų, rodyklėje surašyti Lietuvos miestai ir miesteliai, kuriuose gyveno žydai, bei nurodytos jų nužudymo vietos. 2010 m. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Austrijos atminties tarnyba Gedenkdienst inicijavo projektą „Holokausto Lietuvoje Atlasas“, skirtą edukacijai, informacijos sklaidai, turizmui. Atlase pateikta surinkta, struktūrizuota ir koncentruotai pateikta informacija apie visas Lietuvoje esančias masinių žudynių vietas. Tokio pobūdžio išsamios informacijos, susietos su kiekviena konkrečia vieta, iki šiol nebuvo – duomenys įvairiuose panašaus pobūdžio leidiniuose buvo išskaidyti ar vis dar yra nepublikuoti, esantys archyvų fonduose. Atliktas darbas svarus indėlis atskleidžiant Holokausto Lietuvoje vyksmą, kuris prisidės prie šių įvykių objektyvaus nušvietimo ir įvertinimo, principingo Holokausto suvokimo Lietuvoje. Tai svarbus mūsų, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojų edukacinis darbas. Leidinį "Holokausto Lietuvoje Atlasas" Jūs galite įsigyti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padaliniuose: Naugarduko g. 10, Pamėnkalnio g. 12, Pylimo g. 4, Vilniuje.
Lietuvos etnografinių regionų žemėlapyje registruoti duomenys apie istoriškai susiformavusias Lietuvos teritorijos dalis, kurios išlaikė savitą tarmę, tradicijas ir papročius. Duomenys parengti remiantis etnologų, lingvistų, etnomuzikologų ir kitų mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, apibendrinus informaciją iš daugiau nei 200 etnografinių žemėlapių. Vilniaus ir Kauno miestų teritorijos nėra priskiriamos konkrečiam etnografiniam regionui. Etninės kultūros globos taryba žemėlapį patvirtino 2022 m. sausio 25 d. nutarimu TN-3. 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2 patikslinta, kad išskirtos didmiesčių Vilniaus ir Kauno dabartines teritorijas nepriklauso etnografiniams regionams, išskyrus šiuose miestuose esančias saugomas teritorijas (Pavilnių ir Verkių regioninį parką Vilniuje ir Kauno marių regioninio parko dalį Kaune), kuriose puoselėjami etnografinių regionų materialinės ir dvasinės kultūros reiškiniai (ypač architektūra).
Piliakalnių išsidėstymas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Peržiūros paslauga - Lietuvos vėjo malūnų sklaida
Piliakalnių išsidėstymas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Istorinių tyrimų Holokausto tema išleidžiama nemažai, tačiau dažniausiai tyrinėjama bendroji Holokausto istorija, vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinių ir ypatingųjų būrių veikla, lietuvių koloboravimas su naciais, dėmesys skiriamas getų istorijai, šiek tiek mažiau dėmesio sulaukia Holokausto provincijoje tyrimai. Iki šiol leidinio, kuriame būtų ne tik atskleistos masinės žydų žudynės visoje šalies teritorijoje, bet taip pat susietos geografine padėtimi iki šiol nebuvo, nors keletas pirmatakų paminėtini: tai dviejų tomų 1965 ir 1973 išleistos „Masinės žudynės Lietuvoje, (1941-1944) : dokumentų rinkinys“ ir 1997 Josifo Levinsono „Skausmo knyga“. Publikacijoje buvo surinktos paminklų nuotraukos iš maždaug 190 vietų, rodyklėje surašyti Lietuvos miestai ir miesteliai, kuriuose gyveno žydai, bei nurodytos jų nužudymo vietos. 2010 m. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Austrijos atminties tarnyba Gedenkdienst inicijavo projektą „Holokausto Lietuvoje Atlasas“, skirtą edukacijai, informacijos sklaidai, turizmui. Atlase pateikta surinkta, struktūrizuota ir koncentruotai pateikta informacija apie visas Lietuvoje esančias masinių žudynių vietas. Tokio pobūdžio išsamios informacijos, susietos su kiekviena konkrečia vieta, iki šiol nebuvo – duomenys įvairiuose panašaus pobūdžio leidiniuose buvo išskaidyti ar vis dar yra nepublikuoti, esantys archyvų fonduose. Atliktas darbas svarus indėlis atskleidžiant Holokausto Lietuvoje vyksmą, kuris prisidės prie šių įvykių objektyvaus nušvietimo ir įvertinimo, principingo Holokausto suvokimo Lietuvoje. Tai svarbus mūsų, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojų edukacinis darbas. Leidinį "Holokausto Lietuvoje Atlasas" Jūs galite įsigyti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padaliniuose: Naugarduko g. 10, Pamėnkalnio g. 12, Pylimo g. 4, Vilniuje.
Lietuvos etnografinių regionų žemėlapyje registruoti duomenys apie istoriškai susiformavusias Lietuvos teritorijos dalis, kurios išlaikė savitą tarmę, tradicijas ir papročius. Duomenys parengti remiantis etnologų, lingvistų, etnomuzikologų ir kitų mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, apibendrinus informaciją iš daugiau nei 200 etnografinių žemėlapių. Vilniaus ir Kauno miestų teritorijos nėra priskiriamos konkrečiam etnografiniam regionui. Etninės kultūros globos taryba žemėlapį patvirtino 2022 m. sausio 25 d. nutarimu TN-3. 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2 patikslinta, kad išskirtos didmiesčių Vilniaus ir Kauno dabartines teritorijas nepriklauso etnografiniams regionams, išskyrus šiuose miestuose esančias saugomas teritorijas (Pavilnių ir Verkių regioninį parką Vilniuje ir Kauno marių regioninio parko dalį Kaune), kuriose puoselėjami etnografinių regionų materialinės ir dvasinės kultūros reiškiniai (ypač architektūra).
Kultūros vertybių registro objektai yra nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros vertybės. Registro duomenų teikėjai yra: nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, savivaldybių administracijos, Kultūros vertybių savininkai, nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrėjai ir tyrimų, ataskaitas kaupiančios įstaigos, fondai ir kitos viešosios įstaigos, kurių funkcija yra Kultūros vertybių apsauga.
Kultūros vertybių registro objektai yra nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros vertybės. Registro duomenų teikėjai yra: nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, savivaldybių administracijos, Kultūros vertybių savininkai, nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrėjai ir tyrimų, ataskaitas kaupiančios įstaigos, fondai ir kitos viešosios įstaigos, kurių funkcija yra Kultūros vertybių apsauga.
Kultūros vertybių registro objektai yra nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros vertybės. Registro duomenų teikėjai yra: nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, savivaldybių administracijos, Kultūros vertybių savininkai, nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrėjai ir tyrimų, ataskaitas kaupiančios įstaigos, fondai ir kitos viešosios įstaigos, kurių funkcija yra Kultūros vertybių apsauga.
Duomenų rinkinyje pateikiamas bibliotekų turimų egzempliorių sąrašas, kurį sudaro: bibliografinio įrašo ID (referuoja į bibliografinių įrašų rinkinį), bibliotekų savininkų ir saugotojų ID (referuoja į bibliotekų rinkinį), inventorizacijos ir nurašymo datos, spaudos ženklai, būkšninis kodas, inventorinis numeris, pradinės ir dabartinės kainos. Dėl Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros (VSSA) resursų ribotumo rinkinys apribotas inventoriaus tipais – „Inventorinis“ ir „Periodinis inventorinis“. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.
Rinkinyje pateikiami pagrindiniai šalies bibliotekų veiklos rezultatai ir rodikliai nuo 2007 iki 2023 metų pagal savivaldybę, rajoną, biblioteką. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.
Rinkinyje pateikiamos edukacinės programos, kurias gali(-ėjo) įsigyti mokiniai pagal kultūros paso programą. Kultūros pasas – priemonė, leidžianti moksleiviams valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose ir kitose pažintinėse bei edukacinėse kultūros veiklose. Priklausomai nuo amžiaus grupės, moksleiviai kultūros ir meno paslaugomis gali pasinaudoti dalyvaudami kartu su klase ar grupe, o nuo 16 metų paslaugomis gali pasinaudoti ir individualiai. Kultūrines edukacijas kultūros paveldo, etninės kultūros, architektūros, cirko, baleto, kino, lėlių teatro, dramos teatro, literatūros ir kt. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.
Informacija apie įstaigas, teikiančias informaciją Virtualiai elektroninio paveldo sistemai (VEPIS) - įstaigos tipas, nuoroda į svetainę, adresas. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.
Informacija apie bibliotekas ir jų padalinius - socialinių tinklų nuoroda, nuoroda į svetainę, adresas bei bibliotekos ar padalinio požymiai (pvz. ar tai edukacinė institucija). Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.
Martyno Mažvydo bibliotekos LIBIS IS bibliografinių įrašų sąrašas. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.
Martyno Mažvydo bibliotekos LIBIS IS administruojami knygomatai, jų adresų koordinatės. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.
Duomenys apie Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, kurių bent viena iš ekonominių veiklos rūšių yra muziejinių vertybių kaupimas, saugojimas ar tvarkymas. Tai apima: - Lietuvos muziejus; - įstaigas, kurios savo struktūros apimtyje turi padalinį, kuriam numatyta muziejinė funkcija; - įstaigas, kaupiančias, saugančias ir tvarkančias vertybių kolekcijas LIMIS (t. y. yra sudariusias LIMIS naudojimo sutartis).