Lentelėje pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotų sutikimų įsigyti žemės ir miškų ūkio paskirties sklypus duomenys. Rinkinys sudarytas Valstybės duomenų agentūros. Duomenys pateikiami nuo momento, kai paraiškos tampa aktualios tikrinimo procesui. Lentelės viena eilutė atitinka vieną paraišką. Atkreipiame dėmesį, kad duomenų eilutės yra nuolatos pildomos, o informacija jose yra tikslinama. Duomenys apima visoje Lietuvoje išsidėsčiusius juridinius bei fizinius asmenis. Duomenų laiko aprėptis – nuo 2022 m. sausio 1d. Duomenų teikėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.
Publikuojama informacija apie Gamtos Tyrimų Centro Floros ir geobotanikos laboratorijos mokslinių darbuotojų tiriamą dirvožemio temperatūrą ir drėgmę natūraliose arba pusiau natūraliose pievų bendrijose Lietuvos teritorijoje nuo 2018 metų. Tokie duomenys leidžia tiksliau įvertinti klimato kaitą ir kaitos padarinius augalų bendrijoms lyginant su tradiciniais meteorologinių stotelių kaupiamais duomenimis. Dirvožemio drėgmė apskaičiuojama remiantis informacija pateikta adresu https://tomst.com/web/en/systems/tms/software/ bei esančia skyrelyje „TMS Calibr utility“. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.
Publikuojama informacija apie P.B Šivickio Gamtos Tyrimų Centro mokslinių darbuotojų ištirtus ir aprašytus paukščių hemosporidinius parazitus išplitusius po visą pasaulį, išskyrus Antarktidą, kurie sukelia maliariją, haemoproteozę ir kitas ligas. Informacija pateikta remiantis Lundo universiteto MalAvi duomenų baze, kurią galite rasti adresu http://130.235.244.92/Malavi/. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.
Publikuojama informacija apie P.B Šivickio Gamtos Tyrimų Centro mokslinių darbuotojų laboratorijos sąlygomis tiriamus stuburinius parazitus-siurbikes (trematodus), paplitusius Rytų ir Centrinėje Europoje, bei jų turėtojus. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.
Meteorologijos stočių tinklo metaduomenys.
Šiame duomenų rinkinyje pateikiama bendra informacija apie ūkio subjektų metinius patikrinimus.
Leidimų kirsti mišką statistika nuo 2005 m.
Metinių nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitų duomenų rinkinyje pateikiami ūkio subjektų nuotekų tvarkymo apskaitos metinių ataskaitų duomenys apie ūkio subjektų su nuotekomis į aplinką išleistus teršalus, nuotekų kokybę, nuotekų valymo įrenginius, išleistuvus ir priimtuvus. Nuotekų tvarkymo apskaitos metines ataskaitas ūkio subjektai teikia Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (AIVIKS), vadovaujantis Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo reikalavimais.
Kiekvienais metais pateikiamas atnaujintas ūkio subjektų, kurie atliko aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją sąrašas.
Rinkinyje pateikiama valstybinio aplinkos monitoringo duomenų pagrindu arba ekspertiniu vertinimu įvertinta upių kategorijos vandens telkinių ekologinė ir cheminė būklė. Ekologinė būklė nustatyta pagal fizikinių-cheminių, hidromorfologinių ir biologinių kokybės elementų rodiklius, vadovaujantis paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika. Cheminė būklė nustatyta vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu.
Rinkinyje pateikiama valstybinio aplinkos monitoringo duomenų pagrindu arba ekspertiniu vertinimu įvertinta ežerų kategorijos vandens telkinių ekologinė ir cheminė būklė. Ekologinė būklė nustatyta pagal fizikinių-cheminių, hidromorfologinių ir biologinių kokybės elementų rodiklius, vadovaujantis paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika. Cheminė būklė nustatyta vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu.
Upių, kanalų duomenys: unikalus identifikatorius, identifikavimo kodas, pavadinimas, vandens telkinio registravimo ir redagavimo data, vandens telkinio kategorijos pavadinimo kodas, upės pabaseinio arba baseino, kuriame yra vandens objektas, kodas, vyresniosios upės, į kurią įteka upės, unikalus identifikatorius, žiočių centro X ir Y koordinatės LKS 94 koordinačių sistemoje, įtekėjimo į vyresniąją upę krantas, upės įtekėjimo eiliškumas, ilgis Lietuvos teritorijoje, vidutinis daugiametis vandens debitas upės žiotyse.
Ežerų, tvenkinių ir dirbtinių nepratekamų paviršinio vandens telkinių duomenys: pavadinimas, registravimo data, redagavimo data, centro koordinatė, vandens paviršiaus plotas Lietuvos teritorijoje, identifikavimo kodas, vandens telkinio kategorijos pavadinimo kodas, ežero kvadrato numeris, ežero numeris kvadrate, ežero rūšis, vandens telkinio ilgis, vidutinis plotis, kranto linijos ilgis, upės pabaseinio arba baseino, kuriame yra vandens objektas, kodas, tiesioginės upės unikalus identifikatorius, kiti duomenys.
Lietuvos valstybinio aplinkos oro monitoringo automatinių stočių sistemą sudaro 14 miesto oro kokybės tyrimų stočių, veikiančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Jonavos, Kėdainių, Naujosios Akmenės ir Mažeikių miestuose ir 3 integruoto monitoringo stotys, veikiančios Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose. Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse matuojamos šių teršalų koncentracijos: kietųjų dalelių KD10, smulkesnių kietųjų dalelių KD2,5, azoto oksidų (NO2, NOx, NO), sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3), benzeno, gyvsidabrio. Tyrimai atliekami ir matavimų rezultatai pateikiami įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore ir 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje reikalavimus.
Pateikiamas sąrašas, kuriame matomi asmenys, galintys rengti vidinės miškotvarkos projektus.
Informacija apie miškų sanitarinę būklę, užregistruotus abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytus pažeidimus bei atliktas priemones.
Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado paskirtis - rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis apie miško sėklinės bazės objektus. Sėklinės miško bazės objektai atrenkami vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos tvirtinama Genetinių miško medžių išteklių atrankos metodika ir Miško dauginamosios medžiagos nuostatais. Sėklinė miško bazė kuriama ir vystoma taikant pažangius selekcijos metodus, vadovaujantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimais. Iš jos gauta dauginamoji medžiaga naudojama miškui želdinti, moksliniams tyrimams, miško medžių selekcijos ir sėklininkystės darbams vykdyti.
Miškų valstybės kadastre registruoti privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai
Lietuvos valstybinio oro monitoringo matavimo duomenys (pusiau automatinių tyrimų). Tyrimai atliekami 5 valstybinio monitoringo oro kokybės tyrimų stotyse: Vilnius Žirmūnai, Kaunas Petrašiūnai, Klaipėda Centras, Šiauliai, Aukštaitija. Iš kietųjų dalelių KD10 filtrų laboratorijoje išanalizuota ir pateikta vidutinė mėnesių ir vidutinė metinė koncentracija aplinkos ore sunkiųjų metalų (Pb, As, Ni, Cd (matavimo vienetai Pb - µg/m3, kitiems - ng/m3)) ir policiklinių aromatinių angliavandenilių (benzo(a)pireno, benzo(b)fluoranteno, benzo(k)fluoranteno, dibenzo(a,h)antraceno, indeno(1,2,3-cd)pireno (matavimo vienetai ng/m3)). Tyrimai atliekami ir matavimų rezultatai pateikiami vadovaujantis šiais teisės aktais: 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB Dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (švino aplinkos ore matavimams); 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore.
Duomenų rinkinyje pateikiami upių valstybinio monitoringo fizikiniai-cheminiai ir pavojingų medžiagų duomenys