Invazinių rūšių informacinės sistemos (INVA) duomenys – invazinių augalų ir gyvūnų rūšių radavietės. Invazinė rūšis – augalų, gyvūnų ar grybų svetimžemė rūšis, porūšis arba žemesnio taksono egzemplioriai, introdukuoti už jų natūralaus paplitimo arealo ribų ir kurių įsikūrimas arba plitimas kelia grėsmę arba daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ekosistemoms, ekonomikai ar kenkia žmonių sveikatai. Invazines rūšis griežtai draudžiama laikyti, veisti, auginti, dauginti, parduoti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką. Invazinių rūšių Lietuvoje sąrašą galima rasti ir apie jų naujas pranešti INVA sistemoje adresu https://inva.biip.lt/. Atnaujinimo dažnumas - kartą per parą.

Duomenų rinkinyje teikiami Valstybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacinės sistemos duomenys: kolektyvinės apsaugos statiniai, evakuacijos punktai, sirenos ir priedangos. Duomenis į sistemą teikia atitinkamos savivaldybės. Atsiradus naujiems duomenims, juos apjungia ir rinkinius atnaujina Valstybės duomenų agentūra. Geoportal.lt visas duomenų rinkinys ir peržiūros paslauga atnaujinami kiekvieno mėnesio pirmąją dieną. Daugiau informacijos ir atskiri žemėlapiai: https://lt72.lt/ Nurodyti evakuacijos punktų tipai: Gyventojų surinkimo punktai – tai vietos, į kurias turės susirinkti gyventojai. Ten jie bus registruojami ir išvežami į saugias teritorijas. Tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose tikrinamas iš užterštos teritorijos atvežtų gyventojų cheminis ar radiologinis užterštumas, jeigu reikia – atliekamas sanitarinis švarinimas, jie perlaipinami į švarias (neužterštas) transporto priemones ir siunčiami į gyventojų priėmimo punktus. Gyventojų priėmimo punktai – tai vietos, į kurias turi atvykti nuosavu ar savivaldybės transportu atvykstantys gyventojai. Ten jie pasitinkami, suskirstomi į grupes ir palydimi iki jiems laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų. Svarbu: iš duomenų rinkinio yra pašalinti objektai, kurių adreso informaciją savivaldybės pateikė netinkamai.

Lietuvos Respublikos teritorijos natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapis M 1:10000. Peržiūra galima nuo 1:100 000 mastelio. Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų sąvokos bei kriterijai surašyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Žemėlapio sudarymo, jo tvirtinimo ir keitimo tvarką (tame tarpe ir pirminius duomenų šaltinius) nustato Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (kai nerengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas) ir tvirtinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2022 m. lapkričio 11 d. aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-355/3D-680. Apribojimus veiklai nustato Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 96 ir 102 straipsniai.

Rinkimų teritorijų ir rinkėjų aktyvumo geografinių duomenų rinkiniai, teikiami kaip atviri duomenys. 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų apylinkių ribos (autorius R. Tučas). Metaduomenys teikėjo puslapyje: https://rinkimai-vrk.opendata.arcgis.com/datasets/vrk::2020-m-lietuvos-respublikos-seimo-rinkim%C5%B3-apylinki%C5%B3-ribos/about

Religinio paveldo objektų (skirtingų religinių bendruomenių maldos namų) sklaida Lietuvoje. Pateikiama informacija apie maldos namus: pilnas ir sutrumpintas pavadinimas, religinė bendruomenė, konstrukcinė medžiaga, kompleksiškumas, valstybinis statusas, adresas ir savivaldybė. Duomenų rinkinio autorius: Edgaras Žukauskas. Sudaryta 2013 metais remiantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos duomenų baze. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/religinis_paveldas/religinis_paveldas.zip

TIC lankytinų vietų žemėlapio duomenų bazėje yra sukaupti duomenys apie Lietuvos turizmo informacijos centrus ir lankytinas vietos (UNESCO objektai, muziejai, galerijos, architektūros paminklai, pilys, piliakalniai, regyklos ir pan.). Nurodytas lankytinos vietos pavadinimas, adresas, trumpas aprašymas, nuoroda internete. Duomenis suvedė skirtingi Lietuvos turizmo informacijos centrai naudodami tam specialiai sukurtą geoportal.lt sprendimą - internetinę aplikaciją. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/TIC/TIC_lankytinos_vietos.zip

Parsisiuntimo paslauga – Struvės geodezinio lanko punktai.

Struvės geodezinis lankas yra trianguliacijos punktų juosta, besitęsianti virš 2820 km, nuo Hamerfesto Norvegijoje iki Juodosios jūros, kertanti 10 valstybių. Projektui vadovavo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, geodezinis lankas buvo sukurtas 1816-1855 atliekant matavimus, sukuriant 258 trianguliavimo trikampius ir 265 punktus. Nuo 2005 m. 34 Struvės geodezinį lanką reprezentuojantys punktai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra pažymėti įvairiais objektais - gręžiniu uolienoje, geležiniu kryžiumi, akmenų piramide, obelisku ar kt. Kiti punktai yra saugomi vietinių įstatymų. Lietuvos teritorijoje yra 18 lanko punktų, trys iš jų – UNESCO Pasaulio paveldo sąraše.

Pateikiama atributinė informacija: punkto originalus ir dabartinis pavadinimai, punkto sukūrimo data, administracinis vienetas, statusas, ženklo tipas, ženklo būklė.

Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/Struves_lankas/StruveGeodeticArc.zip

Lietuvos muziejų duomenys iš Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS). Pateikiama informacija: muziejaus pavadinimas, juridinio asmens kodas, interneto svetainė, telefonas, el. pašto adresas, veikimo statusas, rūšis pagal steigėją, tematika, teikiamos paslaugos, ir kt. Duomenys atnaujinami kartą per metus.

Lietuvoje veikiančios švietimo įstaigos pagal Švietimo ir mokslo institucijų registro (ŠMIR) duomenis. Pateikiami įstaigų tipai, pavadinimai, kontaktai, informacija apie laisvuosius mokytojus. {Tekstinius duomenis pagal adreso informaciją geokodavo GIS-Centras. Galimas dalies įstaigų vietos su faktine padėtimi (adresu) nesutapimas dėl geokodavimo netikslumų}. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/svietimo_istaigos/LT_svietimo_istaigos.zip

Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir istorinius pokyčius, įvykusius XX–XXI amžių sandūroje. Atlasą sudaro šeši dideli skyriai, iliustruojantys šalies administracinio suskirstymo raidą XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje; gyventojų dinamiką, tautinę struktūrą, išpažįstamas religijas ir vyraujančias politines nuostatas; šalies gyventojų socialinę būklę ir jos raidą paskutiniaisiais dešimtmečiais; ekonominę krašto būklę, žemės ir miškų ūkio raidą; naudingų iškasenų gavybą bei vystomas pramonės šakas; šalies transporto sistemą, keleivių ir krovinių gabenimą, ryšio paslaugų formas bei apimtis.

Lietuvos nacionalinio atlaso II tomas - tai kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą išsamiai, o kartu gana glaustai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. Pagrindinis šio leidinio tikslas - Lietuvos ir pasaulio visuomenei vaizdžiai pateikti informaciją apie istorinius reiškinius ir procesus, vykusius lietuvių žemėse nuo seniausių iki naujausių laikų. Šalies istorija pateikiama plačiame kontekste, kad būtų lengviau suvokti lietuvių tautos kilmę, mūsų valstybės socialinę ir ekonominę raidą bei jos vietą ir indėlį visos Europos civilizacijos raidoje. Lietuvos nacionalinio atlaso II tomą sudaro keturi stambūs skyriai, kuriuose atspindėti lietuvių tautos formavimosi, valstybės susidarymo, okupacijų ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos raidos etapai. Tomas baigiamas paskutinės sovietinės okupacijos laikotarpio pabaigos politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių reiškinių kartografiniu pavaizdavimu. Svarbi šio istorinio tomo dalis — išsamus chronologinis įvykių, reiškinių ir procesų sąvadas, atskleidžiantis istorinę raidą. Jame nuodugniai pateikiami svarbiausi faktai, padedantys suvokti jų reikšmę svarbiausių lietuvių tautai istorinių įvykių metu. Istorinis Lietuvos nacionalinio atlaso tomas - tai ilgamečių tyrimų rezultatas. Didžioji atlaso žemėlapių dalis - tai nauji išskirtiniai kūriniai, sudaryti naudojantis įvairiais archyviniais šaltiniais ir išsamiais pirminiais statistiniais duomenimis. Kita dalis žemėlapių parengta remiantis jau išleistais kūriniais: Visuotine lietuvių enciklopedija, istorijos atlasais, mokslo monografijomis bei straipsniais. Žemėlapiai patikslinti pagal naujausius tyrimų rezultatus.

Lietuvos nacionalinio atlaso I tomas – tai išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva objektyviai pavaizduota pasaulio ir Europos kontekste bei visapusiškai pristatyta jos gamta – gelmės, paviršius, dirvožemis, klimatas, vandenys, biota ir kraštovaizdis. Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi stambios dalys „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“, kuriuose pateikti 224 autoriniai žemėlapiai.

Geodezinės ir kartografinės medžiagos fondą sudaro įvairių metų topografinių ir ortofotografinių žemėlapių lapai. Jie įskaitmeninti, susieti su koordinatėmis ir aprašyti metaduomenimis. Atsisiųsti teikiamos GKMF žemėlapių aprėpčių schemos su peržiūros ir atsisiuntimo URL nuorodomis. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/GKMF/GKMF_Open_SHP.zip ir https://www.geoportal.lt/download/opendata/GKMF/GKMF_Open_GPKG.zip. GKMF medžiagą galima peržiūrėti ir naudojantis interaktyvia paslauga: https://www.geoportal.lt/map/?mode=gkmf

Pavojingieji objektai – veiklos vykdytojų kontroliuojamos teritorijos, kuriose bent viename įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą, kuriame vykdoma įprastinė ir susijusi veikla, yra pavojingųjų medžiagų. Pavojingieji objektai yra išsidėstę gamybinėse teritorijose, apimančiose visą infrastruktūrą, įrangą ir medžiagas. Pavojingosios medžiagos – cheminės medžiagos arba cheminiai mišiniai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše arba atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus. Pavojingosios medžiagos gali būti žaliavos, produktai, šalutiniai produktai, liekanos ar tarpiniai produktai. Pavojingųjų medžiagų sąrašas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše atitinka ES Seveso III direktyvoje (2012/18/ES) pateiktą pavojingųjų medžiagų sąrašą.

Adresų registro atviri duomenys, apjungti į geografinių duomenų bazę – adresų taškai, gatvės, istorinės gatvės, gyvenamosios vietovės, istorinės gyvenamosios vietovės, seniūnijos, savivaldybės, apskritys. Duomenis apjungė VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra. Duomenys atnaujinami kaskart, kai atnaujinami atviri Adresų registro duomenis (AR pirminiai duomenys skelbiami VĮ Registrų centras: https://www.registrucentras.lt/atviri-duomenys-ir-statistika/adresu-registro-pirminiai-duomenys-raw-data).

Kadastrinių žemės sklypų atviri duomenys, apjungti į geografinių duomenų bazę. Duomenis apjungė VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra. Duomenys atnaujinami kartą per mėnesį atnaujinus Kadastrinių žemės sklypų atvirus duomenis (pirminiai duomenys skelbiami VĮ Registrų centras https://www.registrucentras.lt/atviri-duomenys-ir-statistika/zemes-sklypai). Svarbu: atvirai teikiamas duomenų rinkinys gali neapimti naujausios ir jautrios informacijos.

Batimetriniai Lietuvos vidaus vandenų duomenys apimantys didžiausių Lietuvos ežerų, tvenkinių, Kauno ir Kuršių marių bei dalį jūros pakrantės gylių informaciją. Duomenys parengti susisteminus ir vektorizavus Gamtos tyrimų centro, Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens sistemų sektoriaus, Vidaus vandens kelių direkcijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Gamtos paveldo fondo, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, VĮ GIS-Centro, Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos edukologijos universitetų turimą medžiagą (batimetrinius planus, schemas). Medžiagos sisteminimą, vektorizavimą ir duomenų rinkinio kūrimą atliko VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra.