INSPIRE temos „Energijos ištekliai" duomenų rinkinys, kuriame pateikiama informacija apie atsinaujinančius energijos išteklius Lietuvos Respublikos teritorijoje.

TIC lankytinų vietų žemėlapio duomenų bazėje yra sukaupti duomenys apie Lietuvos turizmo informacijos centrus ir lankytinas vietos (UNESCO objektai, muziejai, galerijos, architektūros paminklai, pilys, piliakalniai, regyklos ir pan.). Nurodytas lankytinos vietos pavadinimas, adresas, trumpas aprašymas, nuoroda internete. Duomenis suvedė skirtingi Lietuvos turizmo informacijos centrai naudodami tam specialiai sukurtą geoportal.lt sprendimą - internetinę aplikaciją. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/TIC/TIC_lankytinos_vietos.zip

Parsisiuntimo paslauga – Struvės geodezinio lanko punktai.

Struvės geodezinis lankas yra trianguliacijos punktų juosta, besitęsianti virš 2820 km, nuo Hamerfesto Norvegijoje iki Juodosios jūros, kertanti 10 valstybių. Projektui vadovavo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, geodezinis lankas buvo sukurtas 1816-1855 atliekant matavimus, sukuriant 258 trianguliavimo trikampius ir 265 punktus. Nuo 2005 m. 34 Struvės geodezinį lanką reprezentuojantys punktai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra pažymėti įvairiais objektais - gręžiniu uolienoje, geležiniu kryžiumi, akmenų piramide, obelisku ar kt. Kiti punktai yra saugomi vietinių įstatymų. Lietuvos teritorijoje yra 18 lanko punktų, trys iš jų – UNESCO Pasaulio paveldo sąraše.

Pateikiama atributinė informacija: punkto originalus ir dabartinis pavadinimai, punkto sukūrimo data, administracinis vienetas, statusas, ženklo tipas, ženklo būklė.

Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/Struves_lankas/StruveGeodeticArc.zip

INSPIRE temos „Aukštis“ duomenų rinkinyje yra pateikiami Lietuvos teritorijos aukščių ir Kuršių marių bei dalies jūros pakrantės gylių duomenys. Informacija apie reljefo aukščius ir reljefo elementus charakterizuojančius taškus bei informacija apie reljefą charakterizuojančias horizontales.

Lietuvos muziejų duomenys iš Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS). Pateikiama informacija: muziejaus pavadinimas, juridinio asmens kodas, interneto svetainė, telefonas, el. pašto adresas, veikimo statusas, rūšis pagal steigėją, tematika, teikiamos paslaugos, ir kt. Duomenys atnaujinami kartą per metus.

INSPIRE temos „Statistiniai vienetai“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiamas šiuo metu naudojamas Lietuvos Respublikos statistinis ETRS89 koordinačių sistemos tinklelis. Duomenų rinkinyje yra trys skirtingo gardelių dydžio statistiniai tinkleliai: 1x1 km, 10x10 km ir 100x100 km. Statistinio tinklelio gardelės turi unikalius kodus. Šie kodai suteikia galimybę susieti skirtingas INSPIRE temas, pvz. temos „Gyventojų pasiskirstymas – demografija” duomenis galima susieti su temos „Statistiniai vienetai” duomenimis.

Lietuvoje veikiančios švietimo įstaigos pagal Švietimo ir mokslo institucijų registro (ŠMIR) duomenis. Pateikiami įstaigų tipai, pavadinimai, kontaktai, informacija apie laisvuosius mokytojus. {Tekstinius duomenis pagal adreso informaciją geokodavo GIS-Centras. Galimas dalies įstaigų vietos su faktine padėtimi (adresu) nesutapimas dėl geokodavimo netikslumų}. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/svietimo_istaigos/LT_svietimo_istaigos.zip

Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir istorinius pokyčius, įvykusius XX–XXI amžių sandūroje. Atlasą sudaro šeši dideli skyriai, iliustruojantys šalies administracinio suskirstymo raidą XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje; gyventojų dinamiką, tautinę struktūrą, išpažįstamas religijas ir vyraujančias politines nuostatas; šalies gyventojų socialinę būklę ir jos raidą paskutiniaisiais dešimtmečiais; ekonominę krašto būklę, žemės ir miškų ūkio raidą; naudingų iškasenų gavybą bei vystomas pramonės šakas; šalies transporto sistemą, keleivių ir krovinių gabenimą, ryšio paslaugų formas bei apimtis.

Lietuvos nacionalinio atlaso II tomas - tai kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą išsamiai, o kartu gana glaustai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. Pagrindinis šio leidinio tikslas - Lietuvos ir pasaulio visuomenei vaizdžiai pateikti informaciją apie istorinius reiškinius ir procesus, vykusius lietuvių žemėse nuo seniausių iki naujausių laikų. Šalies istorija pateikiama plačiame kontekste, kad būtų lengviau suvokti lietuvių tautos kilmę, mūsų valstybės socialinę ir ekonominę raidą bei jos vietą ir indėlį visos Europos civilizacijos raidoje. Lietuvos nacionalinio atlaso II tomą sudaro keturi stambūs skyriai, kuriuose atspindėti lietuvių tautos formavimosi, valstybės susidarymo, okupacijų ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos raidos etapai. Tomas baigiamas paskutinės sovietinės okupacijos laikotarpio pabaigos politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių reiškinių kartografiniu pavaizdavimu. Svarbi šio istorinio tomo dalis — išsamus chronologinis įvykių, reiškinių ir procesų sąvadas, atskleidžiantis istorinę raidą. Jame nuodugniai pateikiami svarbiausi faktai, padedantys suvokti jų reikšmę svarbiausių lietuvių tautai istorinių įvykių metu. Istorinis Lietuvos nacionalinio atlaso tomas - tai ilgamečių tyrimų rezultatas. Didžioji atlaso žemėlapių dalis - tai nauji išskirtiniai kūriniai, sudaryti naudojantis įvairiais archyviniais šaltiniais ir išsamiais pirminiais statistiniais duomenimis. Kita dalis žemėlapių parengta remiantis jau išleistais kūriniais: Visuotine lietuvių enciklopedija, istorijos atlasais, mokslo monografijomis bei straipsniais. Žemėlapiai patikslinti pagal naujausius tyrimų rezultatus.

Lietuvos nacionalinio atlaso I tomas – tai išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva objektyviai pavaizduota pasaulio ir Europos kontekste bei visapusiškai pristatyta jos gamta – gelmės, paviršius, dirvožemis, klimatas, vandenys, biota ir kraštovaizdis. Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi stambios dalys „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“, kuriuose pateikti 224 autoriniai žemėlapiai.

Geodezinės ir kartografinės medžiagos fondą sudaro įvairių metų topografinių ir ortofotografinių žemėlapių lapai. Jie įskaitmeninti, susieti su koordinatėmis ir aprašyti metaduomenimis. Atsisiųsti teikiamos GKMF žemėlapių aprėpčių schemos su peržiūros ir atsisiuntimo URL nuorodomis. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/GKMF/GKMF_Open_SHP.zip ir https://www.geoportal.lt/download/opendata/GKMF/GKMF_Open_GPKG.zip. GKMF medžiagą galima peržiūrėti ir naudojantis interaktyvia paslauga: https://www.geoportal.lt/map/?mode=gkmf

Pavojingieji objektai – veiklos vykdytojų kontroliuojamos teritorijos, kuriose bent viename įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą, kuriame vykdoma įprastinė ir susijusi veikla, yra pavojingųjų medžiagų. Pavojingieji objektai yra išsidėstę gamybinėse teritorijose, apimančiose visą infrastruktūrą, įrangą ir medžiagas. Pavojingosios medžiagos – cheminės medžiagos arba cheminiai mišiniai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše arba atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus. Pavojingosios medžiagos gali būti žaliavos, produktai, šalutiniai produktai, liekanos ar tarpiniai produktai. Pavojingųjų medžiagų sąrašas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše atitinka ES Seveso III direktyvoje (2012/18/ES) pateiktą pavojingųjų medžiagų sąrašą.

Adresų registro atviri duomenys, apjungti į geografinių duomenų bazę – adresų taškai, gatvės, istorinės gatvės, gyvenamosios vietovės, istorinės gyvenamosios vietovės, seniūnijos, savivaldybės, apskritys. Duomenis apjungė VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra. Duomenys atnaujinami kaskart, kai atnaujinami atviri Adresų registro duomenis (AR pirminiai duomenys skelbiami VĮ Registrų centras: https://www.registrucentras.lt/atviri-duomenys-ir-statistika/adresu-registro-pirminiai-duomenys-raw-data).

Kadastrinių žemės sklypų atviri duomenys, apjungti į geografinių duomenų bazę. Duomenis apjungė VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra. Duomenys atnaujinami kartą per mėnesį atnaujinus Kadastrinių žemės sklypų atvirus duomenis (pirminiai duomenys skelbiami VĮ Registrų centras https://www.registrucentras.lt/atviri-duomenys-ir-statistika/zemes-sklypai). Svarbu: atvirai teikiamas duomenų rinkinys gali neapimti naujausios ir jautrios informacijos.

Batimetriniai Lietuvos vidaus vandenų duomenys apimantys didžiausių Lietuvos ežerų, tvenkinių, Kauno ir Kuršių marių bei dalį jūros pakrantės gylių informaciją. Duomenys parengti susisteminus ir vektorizavus Gamtos tyrimų centro, Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens sistemų sektoriaus, Vidaus vandens kelių direkcijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Gamtos paveldo fondo, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, VĮ GIS-Centro, Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos edukologijos universitetų turimą medžiagą (batimetrinius planus, schemas). Medžiagos sisteminimą, vektorizavimą ir duomenų rinkinio kūrimą atliko VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra.