Archyvinis duomenų rinkinys, neatnaujinamas nuo 2018 m. sausio 1 d., t.y., dalis jo duomenų gali būti nebeaktualūs arba nekorektiški. SŽNS_DR10LT informaciją, o taip pat anksčiau atsisiųstus duomenis, naudojate savo atsakomybe. Rekomenduojame ten, kur SŽNS_DR10LT informacija gali būti matoma išvestinių produktų naudotojams, aiškiai nurodyti, kad tai istoriniai duomenys, kurių aktualumo data yra 2018-01-01. Už aktualaus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų rinkinio kūrima atsako VĮ "Registrų centras") M1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų rinkinio SŽNS_DR10LT turinį sudaro tradicinio laidojimo kapinių teritorijos ir naujų sanitarinės apsaugos zonos, kultūros paveldo objektai, jų apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualinės apsaugos pozoniai, gamtos paveldo objektai ir jų apsaugos zonos, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos, kelių apsaugos zonos, geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos, elektros linijų, dujotiekio, naftotiekio, požeminių ryšių apsaugos zonos, saugomų teritorijų ribos, funkcinės zonos ir jų buferinės apsaugos zonos, kurortų apsaugos zonos, Molėtų astronomijos observatorijos apsaugos zona, pastatai, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai ir šių pastatų sanitarinės apsaugos zonos, aerodromu apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos, karstinio regiono ribos, valstybinio geodezinio pagrindo punktų apsaugos zonos, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos, saugotinius želdinius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinės ribos. SŽNS_DR10LT apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, išskyrus miestų savivaldybių, miestų ir miestelių teritorijas. Rinkinys nuo 2018-01-01 nebeatnaujinamas, todėl atsisiuntimui nebeteikiamas. Norint gauti archyvinę SŽNS_DR10LT kopiją reikia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą.

Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir istorinius pokyčius, įvykusius XX–XXI amžių sandūroje. Atlasą sudaro šeši dideli skyriai, iliustruojantys šalies administracinio suskirstymo raidą XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje; gyventojų dinamiką, tautinę struktūrą, išpažįstamas religijas ir vyraujančias politines nuostatas; šalies gyventojų socialinę būklę ir jos raidą paskutiniaisiais dešimtmečiais; ekonominę krašto būklę, žemės ir miškų ūkio raidą; naudingų iškasenų gavybą bei vystomas pramonės šakas; šalies transporto sistemą, keleivių ir krovinių gabenimą, ryšio paslaugų formas bei apimtis.

Lietuvos nacionalinio atlaso II tomas - tai kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą išsamiai, o kartu gana glaustai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. Pagrindinis šio leidinio tikslas - Lietuvos ir pasaulio visuomenei vaizdžiai pateikti informaciją apie istorinius reiškinius ir procesus, vykusius lietuvių žemėse nuo seniausių iki naujausių laikų. Šalies istorija pateikiama plačiame kontekste, kad būtų lengviau suvokti lietuvių tautos kilmę, mūsų valstybės socialinę ir ekonominę raidą bei jos vietą ir indėlį visos Europos civilizacijos raidoje. Lietuvos nacionalinio atlaso II tomą sudaro keturi stambūs skyriai, kuriuose atspindėti lietuvių tautos formavimosi, valstybės susidarymo, okupacijų ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos raidos etapai. Tomas baigiamas paskutinės sovietinės okupacijos laikotarpio pabaigos politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių reiškinių kartografiniu pavaizdavimu. Svarbi šio istorinio tomo dalis — išsamus chronologinis įvykių, reiškinių ir procesų sąvadas, atskleidžiantis istorinę raidą. Jame nuodugniai pateikiami svarbiausi faktai, padedantys suvokti jų reikšmę svarbiausių lietuvių tautai istorinių įvykių metu. Istorinis Lietuvos nacionalinio atlaso tomas - tai ilgamečių tyrimų rezultatas. Didžioji atlaso žemėlapių dalis - tai nauji išskirtiniai kūriniai, sudaryti naudojantis įvairiais archyviniais šaltiniais ir išsamiais pirminiais statistiniais duomenimis. Kita dalis žemėlapių parengta remiantis jau išleistais kūriniais: Visuotine lietuvių enciklopedija, istorijos atlasais, mokslo monografijomis bei straipsniais. Žemėlapiai patikslinti pagal naujausius tyrimų rezultatus.

Lietuvos nacionalinio atlaso I tomas – tai išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva objektyviai pavaizduota pasaulio ir Europos kontekste bei visapusiškai pristatyta jos gamta – gelmės, paviršius, dirvožemis, klimatas, vandenys, biota ir kraštovaizdis. Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi stambios dalys „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“, kuriuose pateikti 224 autoriniai žemėlapiai.

Visos Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninių erdvinių žemės paviršiaus lazerinio skenavimo taškų (LIDAR) duomenys bus sukaupti 2023 m. LIDAR tankis yra ne mažiau 6.5 tšk./m2. Vidutinė kvadratinė taško, esančio ant tvirtų, nekintančių objektų, horizontalaus nustatymo paklaida RMSE – ne daugiau kaip 30 cm, vertikalaus – ne daugiau kaip 10 cm. LIDAR duomenys išlyginti ir suklasifikuoti pagal LAS specifikaciją į 8 klases: • 0 ir (ar) 1 klasė – neklasifikuoti taškai (angl. Created, never classified; Unclassified); • 2 klasė – žemės paviršiaus taškai (angl. Ground); • 3 klasė – žema augmenija (Low Vegetation); • 4 klasė – vidutinė augmenija (Medium Vegetation); • 5 klasė – aukšta augmenija (High Vegetation); • 6 klasė – pastatų, statinių taškai (angl. Building); • 7 klasė – Triukšmo taškai Low Point (noise); • 12 klasė – persidengimo taškai (angl. Overlap Points). Duomenys teikiami suskaidyti M 1:2 000 lapais, pagal LKS-94 skaidymą *.laz formatu.

Parsisiuntimo paslauga - Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:100 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys pagal tarptautinio projekto EuroBoundaryMap reikalavimus - EBM_100LT.Ši duomenų bazė yra sudaryta iš administracinių ribų linijų vektoriaus, administracinių vienetų plotų vektoriaus bei taškų vektoriaus. Linijos kaupia tam tikrą atributinę informaciją apie ribą, jos hierarchiją ir kitą informaciją. Plotai ir taškai kaupia atributinę informaciją apie administracinių vienetų hierarchiją bei kodus.

Parsisiuntimo paslauga - Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:250 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys pagal tarptautinio projekto EuroRegionalMap reikalavimus. Šiam projektui vadovauja EuroGeographics - Europos valstybių nacionalinių kartografijos, geodezijos ir kadastro agentūrų asociacija.Duomenų bazę sudaro 8 temos: administracinės ribos ir administraciniai vienetai, hidrografija (upės, ežerai, tvenkiniai, jūra, užtvankos, šaltiniai, pelkės ), transporto tinklas (keliai, geležinkeliai, geležinkelių stotys, degalinės ir automagistralių pakelės poilsio aikštelės, keltų linijos, jūrų uostai, oro uostai, malūnsparnių nusileidimo aikštelės, valstybinės sienos kirtimo postai ), gyvenvietės (išreikštos plotais ir taškais), socialinės temos objektai (švietimo įstaigos, gydymo įstaigos, sąvartynai, elektros jėgainės ) augmenija ir pagrindinės žemėnaudos (miškai, dirbama žemė, pramoniniai sodai, atviri smėlynai ir akmenynai), fizinių geografinių regionų pavadinimų anotacijos (žemumos, aukštumos, lygumos ir pan.), įvairūs objektai ir orientyrai (produktotiekiai, naudingųjų iškasenų gavybos vietos, aukštos įtampos perdavimo linijos, nacionaliniai parkai, policijos nuovados, laisvalaikio ir pramogų parkai, populiariausi turistų traukos objektai - muziejai, istoriniai pastatai, paminklai).

Skaitmeniniai erdviniai objektų paviršiaus lazerinio skenavimo taškų 2017 m. duomenys (sutrumpintas pavadinimas – SEOP). Teikiama ASCII Simple Point Cloud (*.xyz) ir ESRI ArcGIS Binary Grid (*.adf) formatais.

Lietuvos Respublikos apskričių centrų skaitmeniniai erdviniai žemės paviršiaus lazerinio skenavimo taškų 2017 m. duomenys (sutrumpintas pavadinimas – SEŽP). Teikiama ASCII Simple Point Cloud (*.xyz) ir ESRI ArcGIS Binary Grid (*.adf) formatais.

Skaitmeninis reljefo modelis - reljefą charakterizuojantis tinklelis (GRID) 5x5 m. Tai yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinio (GDR50LT) dalis. GDR50LT yra valstybinis erdvinių duomenų rinkinys, kuriame kaupiami Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje duomenys. Šį erdvinį duomenų rinkinį sudaro erdviniai objektai susiję su vandens telkiniais, žemės danga, transporto tinklu, inžinerinėmis komunikacijomis, geodeziniais punktais, reljefu, vietovardžiais, administracinių vienetų ir saugomų teritorijų ribomis, ir pan.

Lietuvos Respublikos apskričių centrų skaitmeniniai erdviniai lazerinio skenavimo taškų duomenys (sutrumpintas pavadinimas – Lidar_DR) (2017 m.). LiDAR taškų tankis >30 (vid. 45) tšk./kv. m Tikslumas: horizontalios padėties nustatymo - RMSE<30 cm, vertikalios - RMSE<10 cm. Taškai klasifikuoti, 13 klasių. Priskirtos RGB reikšmės. Teikiama ASPRS Lidar Data Exchange (*.las) formatu.

LR teritorijos skaitmeniniai erdviniai žemės paviršiaus lazerinio skenavimo taškų 2009-2010 m. duomenys

Valstybinis geodezinio pagrindo duomenų rinkinys (GPDR) apima Lietuvos valstybinio GPS nulinės, pirmosios, antrosios ir trečiosios klasių tinklo punktus; Lietuvos valstybinio geodezinio vertikaliojo pirmosios, antrosios ir trečiosios klasių tinklo punktus, Lietuvos valstybinio gravimetrinio nulinės, pirmos ir antros klasių tinklų punktus; gravimetrinės nuotaukos duomenis. Duomenys kaupiami 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje LKS-94 ir Lietuvos valstybinėje aukščių sistemoje LAS07

Geodezinės ir kartografinės medžiagos fondas (GKMF). Fondą sudaro įvairių metų topografinių ir ortofotografinių žemėlapių lapai. Jie įskaitmeninti, susieti su koordinatėmis ir aprašyti metaduomenimis. GKMF nuolat plečiamas – siekiama sistemingai kaupti ir valdyti visą valstybės geodezinę ir kartografinę medžiagą bei teikti ją naudotojams. GKMF medžiaga naudojama vykdant valstybinės reikšmės geodezinius ir kartografinius bei kitus darbus. Ja remiantis galima atlikti pasirinktos teritorijos raidos istorinę analizę. GKMF ištekliai pasiekiami LEI portalo žemėlapių naršyklėje per interaktyvią el. paslaugą https://www.geoportal.lt/map/index.jsp?mode=gkmf