Duomenų rinkinyje pateikiami įvairių mastelių (nuo 1:500 000 iki 1:500) nomenklatūrinių lapų tinkleliai sudaryti skirtingose koordinačių sistemose (UTM, LKS-94, KS-1942, KS-1963, Baltija-93). Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/Nomenklat_lapai/Nomenklaturiniai_lapai.zip

Atviri duomenys - tarpukario Lietuvos administracinio suskirstymo duomenys. Administracinio suskirstymo ribos (apskritys bei valsčiai) įskaitmenintos remiantis 1929 m. žemėlapiu „Mapa rozsiedlenia ludnosci polskiej", kuris sudarytas masteliu M 1:750 000. Lietuvos dalies administracinių vienetų lietuviški pavadinimai nurodyti tiksliai tokie, kokie naudoti 1923 m. visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo metu ir buvo pateikti leidinyje "Lietuvos gyventojai. Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys" (Kaunas, 1925 m.). Pastebėję peržiūros paslaugoje klaidų, informuokite apie jas el. paštu info@geoportal.lt. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/Valsciai/Tarpukario_valsciai.zip

EuroGlobalMap (EGM) – 1:1 mln mastelio topografinių duomenų (administracinės ribos, hidrografija, transporto tinklai, vietovės) rinkinys, tinkamas smulkaus mastelio žemėlapių sudarymui. EuroRegionalMap – 1:250 000 topografinių duomenų rinkinys, tinkamas erdvinei analizei ir smulkaus bei vidutinio mastelio žemėlapių sudarymui. EGM ir ERM duomenų rinkiniai atnaujinami kartą per metus. Lietuvos teritorijos duomenys šiuose rinkiniuose taip pat yra Lietuvos valstybiniai duomenų rinkiniai, kuriuos atskirai platina ir Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos. EuroDEM – 1:100 000 skaitmeninis reljefo modelis, tinkamas erdvinei analizei ir modeliavimui bei žemėlapių sudarymui (2008 m.). Pan-European Imagery - 10 metrų skiriamosios gebos apdoroti ir sujungti palydoviniai vaizdai (2018 m.). Open Gazetteer – geografinių vardų (vietovardžių) WFS paslauga, apimanti nacionalinių kartografavimo agentūrų teikiamus duomenis. Nurodžius el. pašto adresą, šiuos rinkinius galima atsisiųsti, taip pat naudoti šių rinkinių peržiūros paslaugas.

Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir istorinius pokyčius, įvykusius XX–XXI amžių sandūroje. Atlasą sudaro šeši dideli skyriai, iliustruojantys šalies administracinio suskirstymo raidą XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje; gyventojų dinamiką, tautinę struktūrą, išpažįstamas religijas ir vyraujančias politines nuostatas; šalies gyventojų socialinę būklę ir jos raidą paskutiniaisiais dešimtmečiais; ekonominę krašto būklę, žemės ir miškų ūkio raidą; naudingų iškasenų gavybą bei vystomas pramonės šakas; šalies transporto sistemą, keleivių ir krovinių gabenimą, ryšio paslaugų formas bei apimtis.

Lietuvos nacionalinio atlaso II tomas - tai kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą išsamiai, o kartu gana glaustai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. Pagrindinis šio leidinio tikslas - Lietuvos ir pasaulio visuomenei vaizdžiai pateikti informaciją apie istorinius reiškinius ir procesus, vykusius lietuvių žemėse nuo seniausių iki naujausių laikų. Šalies istorija pateikiama plačiame kontekste, kad būtų lengviau suvokti lietuvių tautos kilmę, mūsų valstybės socialinę ir ekonominę raidą bei jos vietą ir indėlį visos Europos civilizacijos raidoje. Lietuvos nacionalinio atlaso II tomą sudaro keturi stambūs skyriai, kuriuose atspindėti lietuvių tautos formavimosi, valstybės susidarymo, okupacijų ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos raidos etapai. Tomas baigiamas paskutinės sovietinės okupacijos laikotarpio pabaigos politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių reiškinių kartografiniu pavaizdavimu. Svarbi šio istorinio tomo dalis — išsamus chronologinis įvykių, reiškinių ir procesų sąvadas, atskleidžiantis istorinę raidą. Jame nuodugniai pateikiami svarbiausi faktai, padedantys suvokti jų reikšmę svarbiausių lietuvių tautai istorinių įvykių metu. Istorinis Lietuvos nacionalinio atlaso tomas - tai ilgamečių tyrimų rezultatas. Didžioji atlaso žemėlapių dalis - tai nauji išskirtiniai kūriniai, sudaryti naudojantis įvairiais archyviniais šaltiniais ir išsamiais pirminiais statistiniais duomenimis. Kita dalis žemėlapių parengta remiantis jau išleistais kūriniais: Visuotine lietuvių enciklopedija, istorijos atlasais, mokslo monografijomis bei straipsniais. Žemėlapiai patikslinti pagal naujausius tyrimų rezultatus.

Lietuvos nacionalinio atlaso I tomas – tai išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva objektyviai pavaizduota pasaulio ir Europos kontekste bei visapusiškai pristatyta jos gamta – gelmės, paviršius, dirvožemis, klimatas, vandenys, biota ir kraštovaizdis. Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi stambios dalys „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“, kuriuose pateikti 224 autoriniai žemėlapiai.

Adresų registro atviri duomenys, apjungti į geografinių duomenų bazę – adresų taškai, gatvės, istorinės gatvės, gyvenamosios vietovės, istorinės gyvenamosios vietovės, seniūnijos, savivaldybės, apskritys. Duomenis apjungė VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra. Duomenys atnaujinami kaskart, kai atnaujinami atviri Adresų registro duomenis (AR pirminiai duomenys skelbiami VĮ Registrų centras: https://www.registrucentras.lt/p/1187).

Panevėžio rajono kultūros centrai, sporto klubai, muziejai, kitos kultūros ir sporto įstaigos (duomenys atnaujinti 2021 m. spalio mėn), bibliotekos, WiFi4EU prieigos taškai (duomenys atnaujinti 2021-02-11), kapinės (patvirtinta savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T-178), sodų bendrijų teritorijos (duomenys atnaujinti 2019 m. kovo mėn.). Pateikiama įstaigų kontaktinė informacija.

Lietuvoje naudojamos geografinės statistinės gardelės. Pateikiami tinkleliai sudaryti LKS-94 Lietuvos valstybinėje koordinačių sistemoje. Duomenų rinkinyje pateikiamas gardelių dydis: nuo 100x100 m iki 10x10 km. Duomenys apima Lietuvos Respublikos teritoriją su teritoriniais vandenimis ir išskirtine ekonomine zona bei papildomą 15 km buferinę zoną. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/GRIDS/Geografiniai_statistiniai_tinkleliai_LKS.zip

Duomenų rinkinyje pateikiami EUROSTAT geografiniai statistiniai tinkleliai sudaryti ETRS89 Lamberto lygiaplotėje azimutinėje koordinačių sistemoje. Duomenų rinkinyje yra trys skirtingo tankumo tinkleliai: 1x1 km, 10x10 km ir 100x100 km gardelių. 1x1 km gardelės integruojamos į bendrą gardelių duomenų sluoksnį, dengiantį visą Europą. Duomenys apima Lietuvos Respublikos teritoriją su teritoriniais vandenimis ir išskirtine ekonomine zona bei papildomą 15 km buferinę zoną. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/GRIDS/Geografiniai_statistiniai_tinkleliai.zip. EUROSTAT teikiamos 1x1 km gardelės yra integruojamos į bendrą gardelių duomenų sluoksnį, dengiantį visą Europą. Daugiau informacijos apie Europoje naudojamas gardeles galima rasti Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) svetainėje: https://gisco-services.ec.europa.eu/grid/GISCO_grid_metadata.pdf.

Lietuvos etnografinių regionų žemėlapyje registruoti duomenys apie istoriškai susiformavusias Lietuvos teritorijos dalis, kurios išlaikė savitą tarmę, tradicijas ir papročius. Duomenys parengti remiantis etnologų, lingvistų, etnomuzikologų ir kitų mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, apibendrinus informaciją iš daugiau nei 200 etnografinių žemėlapių. Vilniaus ir Kauno miestų teritorijos nėra priskiriamos konkrečiam etnografiniam regionui. Etninės kultūros globos taryba žemėlapį patvirtino 2022 m. sausio 25 d. nutarimu TN-3. 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2 patikslinta, kad išskirtos didmiesčių Vilniaus ir Kauno dabartines teritorijas nepriklauso etnografiniams regionams, išskyrus šiuose miestuose esančias saugomas teritorijas (Pavilnių ir Verkių regioninį parką Vilniuje ir Kauno marių regioninio parko dalį Kaune), kuriose puoselėjami etnografinių regionų materialinės ir dvasinės kultūros reiškiniai (ypač architektūra).