Strateginiai triukšmo žemėlapiai sudaromi (jau sudaryti patikslinami) ir kompetentingų institucijų patvirtinami ne rečiau kaip kas penkerius metus. Ne aglomeracijoje esančių pagrindinių geležinkelio ruožų strateginio triukšmo žemėlapiuose esačių duomenų pagrindu sudaromas triukšmo prevencijos veiksmų planas. Triukšmo prevencijos veiksmų plane numatomos triukšmo prevencijos ir triukšmo mažinimo priemonės. Pagrindinio geležinkelio kelio ruožas – geležinkelio kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 30 tūkstančių traukinių.“

Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir istorinius pokyčius, įvykusius XX–XXI amžių sandūroje. Atlasą sudaro šeši dideli skyriai, iliustruojantys šalies administracinio suskirstymo raidą XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje; gyventojų dinamiką, tautinę struktūrą, išpažįstamas religijas ir vyraujančias politines nuostatas; šalies gyventojų socialinę būklę ir jos raidą paskutiniaisiais dešimtmečiais; ekonominę krašto būklę, žemės ir miškų ūkio raidą; naudingų iškasenų gavybą bei vystomas pramonės šakas; šalies transporto sistemą, keleivių ir krovinių gabenimą, ryšio paslaugų formas bei apimtis.

Lietuvos nacionalinio atlaso II tomas - tai kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą išsamiai, o kartu gana glaustai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. Pagrindinis šio leidinio tikslas - Lietuvos ir pasaulio visuomenei vaizdžiai pateikti informaciją apie istorinius reiškinius ir procesus, vykusius lietuvių žemėse nuo seniausių iki naujausių laikų. Šalies istorija pateikiama plačiame kontekste, kad būtų lengviau suvokti lietuvių tautos kilmę, mūsų valstybės socialinę ir ekonominę raidą bei jos vietą ir indėlį visos Europos civilizacijos raidoje. Lietuvos nacionalinio atlaso II tomą sudaro keturi stambūs skyriai, kuriuose atspindėti lietuvių tautos formavimosi, valstybės susidarymo, okupacijų ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos raidos etapai. Tomas baigiamas paskutinės sovietinės okupacijos laikotarpio pabaigos politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių reiškinių kartografiniu pavaizdavimu. Svarbi šio istorinio tomo dalis — išsamus chronologinis įvykių, reiškinių ir procesų sąvadas, atskleidžiantis istorinę raidą. Jame nuodugniai pateikiami svarbiausi faktai, padedantys suvokti jų reikšmę svarbiausių lietuvių tautai istorinių įvykių metu. Istorinis Lietuvos nacionalinio atlaso tomas - tai ilgamečių tyrimų rezultatas. Didžioji atlaso žemėlapių dalis - tai nauji išskirtiniai kūriniai, sudaryti naudojantis įvairiais archyviniais šaltiniais ir išsamiais pirminiais statistiniais duomenimis. Kita dalis žemėlapių parengta remiantis jau išleistais kūriniais: Visuotine lietuvių enciklopedija, istorijos atlasais, mokslo monografijomis bei straipsniais. Žemėlapiai patikslinti pagal naujausius tyrimų rezultatus.

Lietuvos nacionalinio atlaso I tomas – tai išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva objektyviai pavaizduota pasaulio ir Europos kontekste bei visapusiškai pristatyta jos gamta – gelmės, paviršius, dirvožemis, klimatas, vandenys, biota ir kraštovaizdis. Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi stambios dalys „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“, kuriuose pateikti 224 autoriniai žemėlapiai.

Parsisiuntimo paslauga - Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:250 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys pagal tarptautinio projekto EuroRegionalMap reikalavimus. Šiam projektui vadovauja EuroGeographics - Europos valstybių nacionalinių kartografijos, geodezijos ir kadastro agentūrų asociacija.Duomenų bazę sudaro 8 temos: administracinės ribos ir administraciniai vienetai, hidrografija (upės, ežerai, tvenkiniai, jūra, užtvankos, šaltiniai, pelkės ), transporto tinklas (keliai, geležinkeliai, geležinkelių stotys, degalinės ir automagistralių pakelės poilsio aikštelės, keltų linijos, jūrų uostai, oro uostai, malūnsparnių nusileidimo aikštelės, valstybinės sienos kirtimo postai ), gyvenvietės (išreikštos plotais ir taškais), socialinės temos objektai (švietimo įstaigos, gydymo įstaigos, sąvartynai, elektros jėgainės ) augmenija ir pagrindinės žemėnaudos (miškai, dirbama žemė, pramoniniai sodai, atviri smėlynai ir akmenynai), fizinių geografinių regionų pavadinimų anotacijos (žemumos, aukštumos, lygumos ir pan.), įvairūs objektai ir orientyrai (produktotiekiai, naudingųjų iškasenų gavybos vietos, aukštos įtampos perdavimo linijos, nacionaliniai parkai, policijos nuovados, laisvalaikio ir pramogų parkai, populiariausi turistų traukos objektai - muziejai, istoriniai pastatai, paminklai).

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nustatyta tvarka 2022 m. atnaujinti strateginiai triukšmo žemėlapiai, sudaryti ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožams. Žemėlapiai parengti 858,36 km ilgio pagrindinių kelių tinklo aplinkoje. Atnaujintai pagrindinių kelių strateginio triukšmo kartografavimo informacijai pritarė Triukšmo prevencijos taryba, informacija patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 3-556.

Informacija apie šalia valstybinės ir vietinės reikšmės kelių pastatytų elektromobilių įkrovos stotelių vietą, veikimą ir užimtumą, jungčių tipus -- https://ev.lakd.lt/

Eismo apribojimai, kelio remonto darbai, eismo sutrikimai, kliūtys kelyje, apribojimo galiojimo laikas, kiti duomenys ir jų atvaizdavimo parametrai -- https://maps.eismoinfo.lt

Eismo intensyvumo skaitikliai į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą teikia duomenis apie įrengimo vietoje keliu pravažiavusių transporto priemonių skaičių, greitį ir kryptį. -- https://eismoinfo.lt/

Kelių oro sąlygų automatinių stotelių matuojami duomenys (oro ir kelio dangos temperatūra, vėjo greitis ir kryptis, kelio dangos būklė ir kiti kelių oro sąlygas aprašantys duomenys) -- https://maps.eismoinfo.lt

Valstybinės reikšmės kelių numeriai, kelių pavadinimai, kelių ašinės linijos, kelių ilgiai, savininkų ir (arba) valdytojų pavadinimai ir (arba) vardai ir pavardės, kelių ir (arba) gatvių kategorijos, viršutinės kelių dangos sluoksnių duomenys -- https://maps.eismoinfo.lt

Eismo intensyvumas (bendras ir sunkiasvorių vidutinis metinis paros eismo intensyvumas), avaringi ruožai ir juodosios dėmės (geografinės koordinatės) -- https://maps.eismoinfo.lt

Duomenys apie apmokestintus kelių ruožus. -- https://maps.eismoinfo.lt

Sustojimo aikštelių, apšvietimo atramų, kelio apsauginių atitvarų, inžinerinių greičio mažinimo priemonių, horizontaliojo ženklinimo, kelio ženklų, geležinkelio pervažų, sankryžų, eismo stebėjimo, kontrolės ir valdymo įrenginių, pėsčiųjų ir dviračių takų ir kiti duomenys -- https://maps.eismoinfo.lt

Nemuno objektų (tiltų, laidų linijų, keltų ir pan.), ženklinimas

Vidaus vandens kelių atskirų ruožų charakteringų gylių reikšmės 2022m. navigacijos sezono laikotarpiu

Akustinių sienelių, perėjų laukiniams gyvūnams, kelio aptvėrimų nuo laukinių gyvūnų duomenys. -- https://maps.eismoinfo.lt

Nemuno upės bujų sąrašas. Nurodomi jų žymėjimas, parametrai, koordinatės.

Pateikiamas valstybinės reikšmės eksploatuojamų vidaus vandenų kelių sąrašas su parametrais. Plačiau: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.91031A8393CE/asr

Šiame plačios apimties rinkinyje pateikiama vidaus vandens kelių e-navigacinių žemėlapių duomenys. Rinkinyje galima rasti gylių, ženklų, trasų, objektų ir kitos geoerdvinės informacijos. Farvaterių garantinių savybių ir ribų duomenys, gyliai, pločiai, posūkio spinduliai ir panašiai pateikiami šiame įsakyme: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.359274/asr Lietuvoje vidaus vandenyse vadovaujamasi Europos vidaus vandens laivybos taisyklėmis. Taisyklės prieinamos šios nuorodos pagalba: https://unece.org/transport/publications/cevni-european-code-inland-waterways-rev6 Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.