LIDAR tankis yra ne mažiau 6.5 tšk./m2. Vidutinė kvadratinė taško, esančio ant tvirtų, nekintančių objektų, horizontalaus nustatymo paklaida RMSE – ne daugiau kaip 30 cm, vertikalaus – ne daugiau kaip 10 cm. LIDAR duomenys išlyginti ir suklasifikuoti pagal LAS specifikaciją į 8 klases: • 0 ir (ar) 1 klasė – neklasifikuoti taškai (angl. Created, never classified; Unclassified); • 2 klasė – žemės paviršiaus taškai (angl. Ground); • 3 klasė – žema augmenija (Low Vegetation); • 4 klasė – vidutinė augmenija (Medium Vegetation); • 5 klasė – aukšta augmenija (High Vegetation); • 6 klasė – pastatų, statinių taškai (angl. Building); • 7 klasė – Triukšmo taškai Low Point (noise); • 12 klasė – persidengimo taškai (angl. Overlap Points). Duomenys teikiami suskaidyti lapais, pagal LKS-94 skaidymą *.laz formatu. Kiekviename iš lapų yra talpinama URL nuoroda skirta nurodytos teritorijos parsisiuntimui.

LIDAR tankis yra ne mažiau 6.5 tšk./m2. Vidutinė kvadratinė taško, esančio ant tvirtų, nekintančių objektų, horizontalaus nustatymo paklaida RMSE – ne daugiau kaip 30 cm, vertikalaus – ne daugiau kaip 10 cm. LIDAR duomenys išlyginti ir suklasifikuoti pagal LAS specifikaciją į 8 klases: • 0 ir (ar) 1 klasė – neklasifikuoti taškai (angl. Created, never classified; Unclassified); • 2 klasė – žemės paviršiaus taškai (angl. Ground); • 3 klasė – žema augmenija (Low Vegetation); • 4 klasė – vidutinė augmenija (Medium Vegetation); • 5 klasė – aukšta augmenija (High Vegetation); • 6 klasė – pastatų, statinių taškai (angl. Building); • 7 klasė – Triukšmo taškai Low Point (noise); • 12 klasė – persidengimo taškai (angl. Overlap Points). Duomenys teikiami suskaidyti lapais, pagal LKS-94 skaidymą *.laz formatu. Kiekviename iš lapų yra talpinama URL nuoroda skirta nurodytos teritorijos parsisiuntimui.

LIDAR tankis yra ne mažiau 6.5 tšk./m2. Vidutinė kvadratinė taško, esančio ant tvirtų, nekintančių objektų, horizontalaus nustatymo paklaida RMSE – ne daugiau kaip 30 cm, vertikalaus – ne daugiau kaip 10 cm. LIDAR duomenys išlyginti ir suklasifikuoti pagal LAS specifikaciją į 8 klases: • 0 ir (ar) 1 klasė – neklasifikuoti taškai (angl. Created, never classified; Unclassified); • 2 klasė – žemės paviršiaus taškai (angl. Ground); • 3 klasė – žema augmenija (Low Vegetation); • 4 klasė – vidutinė augmenija (Medium Vegetation); • 5 klasė – aukšta augmenija (High Vegetation); • 6 klasė – pastatų, statinių taškai (angl. Building); • 7 klasė – Triukšmo taškai Low Point (noise); • 12 klasė – persidengimo taškai (angl. Overlap Points). Duomenys teikiami suskaidyti lapais, pagal LKS-94 skaidymą *.laz formatu. Kiekviename iš lapų yra talpinama URL nuoroda skirta nurodytos teritorijos parsisiuntimui.

LIDAR tankis yra ne mažiau 6.5 tšk./m2. Vidutinė kvadratinė taško, esančio ant tvirtų, nekintančių objektų, horizontalaus nustatymo paklaida RMSE – ne daugiau kaip 30 cm, vertikalaus – ne daugiau kaip 10 cm. LIDAR duomenys išlyginti ir suklasifikuoti pagal LAS specifikaciją į 8 klases: • 0 ir (ar) 1 klasė – neklasifikuoti taškai (angl. Created, never classified; Unclassified); • 2 klasė – žemės paviršiaus taškai (angl. Ground); • 3 klasė – žema augmenija (Low Vegetation); • 4 klasė – vidutinė augmenija (Medium Vegetation); • 5 klasė – aukšta augmenija (High Vegetation); • 6 klasė – pastatų, statinių taškai (angl. Building); • 7 klasė – Triukšmo taškai Low Point (noise); • 12 klasė – persidengimo taškai (angl. Overlap Points). Duomenys teikiami suskaidyti lapais, pagal LKS-94 skaidymą *.laz formatu. Kiekviename iš lapų yra talpinama URL nuoroda skirta nurodytos teritorijos parsisiuntimui.

LIDAR duomenų vidutinė kvadratinė taško, esančio ant tvirtų, nekintančių objektų, horizontalios padėties nustatymo paklaida – ne daugiau kaip 30 cm; vidutinė kvadratinė taško, esančio ant tvirtų, nekintančių objektų, vertikalios padėties nustatymo paklaida – ne daugiau kaip 10 cm; nominalus skenavimo impulsų tankis – ne mažesnis kaip 15 taškų/kv. m.

LIDAR duomenys suklasifikuoti į šias klases: • 0 ir (ar) 1 klasė – neklasifikuoti taškai (angl. Created, never classified; Unclassified); • 2 klasė – žemės paviršiaus taškai (angl. Ground); • 3 klasė – žema augmenija (angl. Low Vegetation); • 4 klasė – vidurinė augmenija (angl. Medium Vegetation); • 5 klasė – aukšta augmenija (angl. High Vegetation); • 6 klasė – pastatų, statinių taškai (angl. Building); • 7 klasė – triukšmo taškai (angl. Low Point (noise); • 12 klasė – persidengimo taškai (angl. Overlap Points). LIDAR duomenų surinkimo laikotarpis – gegužės-spalio mėn.

Duomenys klasifikuoti automatiniu būdu, dėl to gali pasitaikyti taškų priskyrimo neteisingai klasei atvejų.

Skirtingai nuo ankstesnių metų, 2025 m. duomenų rinkimui naudoti RIEGL skeneriai, dėl to LAZ failai gali turėti papildomų dimensijų (atributų): „Amplitude“, „Reflectance“, „Deviation“. Tokių failų su papildomomis dimensijomis gali neperskaityti kai kurios programinės įrangos LAS failų skaitytuvai. Perrašyti LAZ failą be papildomų dimensijų galima naudojant programą „OSGeo4W“ (atsisiuntimo nuoroda: https://qgis.org/download/?skip_donate=true, įprastai ji įdiegiama kartu su „QGIS“ programine įranga). Atsidarius „OSGeo4W Shell“ aplinką, komandinėje eilutėje iškviečiama PDAL funkcija translate, pavyzdžiui: pdal translate "C:\įvesties_failo_vieta\failo_pavadinimas.laz" "C:\išvesties_failo_vieta\failo_pavadinimas.laz" Įrašytas išvesties failas papildomų dimensijų paprastai neturi, nes translate funkcija naudoja numatytą LAS rašytuvą, kuris jų neįrašo. Duomenys teikiami suskaidyti lapais, pagal LKS-94 skaidymą *.laz formatu. Kiekviename iš lapų yra talpinama URL nuoroda skirta nurodytos teritorijos parsisiuntimui.

Invazinių rūšių informacinės sistemos (INVA) duomenys – invazinių augalų ir gyvūnų rūšių radavietės. Invazinė rūšis – augalų, gyvūnų ar grybų svetimžemė rūšis, porūšis arba žemesnio taksono egzemplioriai, introdukuoti už jų natūralaus paplitimo arealo ribų ir kurių įsikūrimas arba plitimas kelia grėsmę arba daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ekosistemoms, ekonomikai ar kenkia žmonių sveikatai. Invazines rūšis griežtai draudžiama laikyti, veisti, auginti, dauginti, parduoti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką. Invazinių rūšių Lietuvoje sąrašą galima rasti ir apie jų naujas pranešti INVA sistemoje adresu https://inva.biip.lt/. Atnaujinimo dažnumas - kartą per parą.

Duomenys apie pastatų techninę būklę, riziką ir nusidėvėjimą rengiami vadovaujantis Statinio techninės būklės vertinimo taisyklėmis (ASR) ir sudaro tris tarpusavyje susijusius, tačiau savarankiškus duomenų rinkinius. Tokia struktūra leidžia atskirai analizuoti bendrą pastato būklę ir detaliai vertinti kiekvieno elemento techninę būklę bei riziką.

Pirmąjį rinkinį sudaro pastato rizikos ir nusidėvėjimo agreguotu lygmeniu duomenys. Jame pateikiamas bendras objekto nusidėvėjimo balas, bendras rizikos balas, statybos metai, adresas, savivaldybė bei geografinė padėtis. Šie rodikliai apskaičiuojami įvertinus visų pastato elementų būklę pagal ASR metodiką ir leidžia nustatyti bendrą statinio techninę būklę bei prioritetus priežiūrai ar renovacijai.

Antrasis rinkinys skirtas pastato elementų rizikos duomenims. Jame detalizuojama atskirų elementų (pvz., pamatų, sienų, stogo, inžinerinių sistemų, balkonų, laiptinių ir kt.) rizika pagal atitinkamas saugos ir esminių statinio reikalavimų kategorijas, tokias kaip mechaninis atsparumas, gaisrinė sauga, higiena, energinis efektyvumas ar kiti reglamente nustatyti kriterijai. Kiekvienam elementui priskiriamas rizikos balas, vertinimo balas, didžiausia galima balo reikšmė bei požymis, nurodantis, ar nustatyta kritinė rizika. Tai leidžia identifikuoti konkrečias problemines vietas pastate.

Trečiasis rinkinys apima pastato elementų nusidėvėjimo duomenis. Jame pateikiama informacija apie kiekvieno elemento tarnavimo trukmę, faktinį nusidėvėjimo procentą, statybos metus, objekto adresą bei kitus identifikavimo duomenis. Nusidėvėjimo vertinimas atliekamas pagal ASR nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į fizinę būklę, eksploatacijos laiką ir kitus techninius parametrus.

Duomenų rinkiniai atnaujinami kiekvieną savaitę. Visi duomenys pateikiami atsižvelgiant į teisės aktų keliamus duomenų atvėrimo reikalavimus.

Duomenų teikėjas – Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Reglamento tekstas prieinamas: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f5109e80ce8811e69e09f35d37acd719/asr

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Parsisiuntimo paslauga - Lietuvos Respublikos teritorijos ortofotografinis žemėlapis M 1:10000 žemėlapis ORT10LT yra sudarytas 2025 metų aeronuotraukos pagrindu ir apima ~1/3 dalį Lietuvos Respublikos teritorijos. RMSE apie 0,4 m. Aerofotografavimas vykdytas 2025 m. balandžio - birželio mėn. skaitmenine fotokamera (CCD jutiklis), GSD – 0,2 m. Ortofotografinius žemėlapius LEI portale galite atsisiųsti atskirais lapais LizardTech MrSID bei TIFF formatais. Svarbu: per LEI portalą TIFF formatu teikiami ortofotografiniai žemėlapiai yra transformuoti iš LizardTech MrSID formato. Kai kurie lapai yra teikiami M 1:5000 skaidymu. Teikiamų žemėlapių failų dydis mažesnis, o kokybė gali nežymiai skirtis nuo originalių TIFF formato žemėlapių. Dalies ORT10LT GSD – 0,25 m. (45/31, 45/32, 46/31, 46/32, 46/33, 46/34, 46/35, 47/32, 47/33, 47/34, 47/35, 48/32, 48/33, 48/34, 48/35, 49/32, 49/33, 49/34, 49/35, 50/32, 50/33, 50/34, 50/35, 51/32, 51/33, 51/34, 51/35, 52/32, 52/33, 52/34, 52/35, 53/32, 53/33, 53/34, 53/35, 54/32, 54/33, 54/34, 54/35). Dalies M 1:5000 lapų GSD – 0,25 m. (47/31-1, 47/31-2, 48/31-1, 48/31-2, 49/31-1)

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM teikia erdvinius duomenis „Natura 2000“ miško vietovių, kuriose iš anksto identifikuoti miškų ūkio veiklos apribojimai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritį „Parama Natura 2000 miškuose“: 1. PK - uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus (pagrindiniai kirtimai atidėti vėlesniam laikui) arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10% medyno tūrio per 10 metų) medyne, kuris pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių; 2. UK - draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami arba ribojami sanitariniai miško kirtimai, leidžiant palikti tam tikrą skaičių džiūstančių ar išdžiūvusių medžių 1 ha; 3. NM - plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių; 4. DM - sanitariniais miško kirtimais retinimo amžių (21 metai) pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose negali būti iškertami visi džiūstantys ar išdžiūvę medžiai. Apribojimai galioja 2026 metais.

Valstybinės žemės plotai, kuriuose nesuformuoti sklypai – tai Žemės informacinės sistemos (ŽIS) erdvinių duomenų rinkinio dalis, kurioje kaupiama informacija apie valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės plotus, kuriems nėra suformuoti kadastriniai žemės sklypai. Šie duomenys naudojami valstybinės žemės fondo apskaitai, perdavimo savivaldybėms ir kitiems patikėtiniams planavimui bei su valstybinės žemės administravimu susijusių sprendimų priėmimui. Nurodomas valstybinės žemės patikėtinis (Nacionalinė žemės tarnyba arba savivaldybė, savivaldybės kodas, jei yra - gyvenvietės kodas, paskutinio keitimo laiko žyma.

Atliekų tvarkytojų valstybės registro informacinės sistemos (toliau - ATVR) duomenų rinkinį sudaro duomenys apie Lietuvoje ūkinę komercinę veiklą vykdančių atliekų tvarkytojų registruotų atliekų tvarkymo vietų koordinates Lietuvos teritorijoje. ATVR duomenų rinkinys tvarkomas Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje, pasiekiamas viešoje ATVR paieškoje (https://www.gpais.eu/atvr-viesa-paieska), Atvirų duomenų portale (https://data.gov.lt/datasets/3840/), o geoportal.lt pateiktas erdvinis ATVR objektų – atliekų tvarkymo vietų – išdėstymas.

Utenos rajono savivaldybės administracijos georeferencinių duomenų rinkinį sudaro Utenos rajono savivaldybės pildomi Geodezinių darbų duomenys, 18 skirtingų darbų tipų apjungti su prašymais ir Utenos raj. savivaldybėje nuo 2007 metų išduotais leidimais. Darbai atliekami įvairaus pobūdžio objektuose – gatvėse, gręžiniuose, žemės sklypuose, pastatuose ir t. t. Į duomenų rinkinį taip pat įtraukta Geodezinių darbų archyvinė lentelė, apimanti 2007–2022 metais atliktus trijų tipų darbus – topografines nuotraukas, kontrolines geodezines nuotraukas ir sklypo planus. 

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Viena duomenų rinkinio eilutė atitinka vieną paraišką gauti leidimą arba gautą leidimą atlikti kasimo, atvėrimo ir kitus infrastruktūros darbus Vilniaus miesto savivaldybėje. Rinkinį sudaro: dokumento identifikatorius, leidimo identifikatorius, dokumento tipas, požymis, ar paraiška išsiųsta, leidimo tipas, atliktas ar planuojamas darbas, darbo atlikimo pradžios ir pabaigos datos, darbo vietos adresas, rajonas, kuriame bus atliekamas ar jau atliktas darbas, darbo vietos koordinatės, bendra kaina už darbą su tarifu ir be tarifo bei taikomas tarifas, prašymą gauti leidimą pateikęs juridinis ar fizinis asmuo, darbo užsakovas, darbo rangovas.

Vilniaus miesto savivaldybę apimantys duomenys renkami nuo 2019 metų ir bus atnaujinami kas mėnesį.

Duomenų teikėjas  – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt.

Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (UETK). Teikiami sluoksniai: Ežerai ir tvenkiniai, Upės ir kanalai, Upių baseinai, Upių pabaseiniai, Upių pabaseinių rajonai, Vandens tyrimų vietos, Vandens matavimo stotys, Hidroelektrinės, Žuvų pralaidos, Vandens pertekliaus pralaidos, Žemių užtvankos.

Parsisiuntimo paslauga - Aktualiausias Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninis rastrinis ortofotografinis žemėlapis, sudarytas panaudojus Nacionalinės žemės tarnybos ORT10LT 2017–2025 m. aeronuotraukas. RMSE apie 0,4 m. Aerofotografavimas vykdytas: 2022 m. birželio mėn., 2023 m. birželio mėn., 2024 m. balandžio - birželio mėn., 2025 m. balandžio - birželio mėn. skaitmenine fotokamera (CCD jutiklis), GSD – 0,2 m. Kai kurie lapai yra teikiami M 1:5000 skaidymu. Dalies ORT10LT GSD – 0,25 m. (45/31, 45/32, 46/31, 46/32, 46/33, 46/34, 46/35, 47/32, 47/33, 47/34, 47/35, 48/32, 48/33, 48/34, 48/35, 49/32, 49/33, 49/34, 49/35, 50/32, 50/33, 50/34, 50/35, 51/32, 51/33, 51/34, 51/35, 52/32, 52/33, 52/34, 52/35, 53/32, 53/33, 53/34, 53/35, 54/32, 54/33, 54/34, 54/35). Dalies M 1:5000 lapų GSD – 0,25 m. (47/31-1, 47/31-2, 48/31-1, 48/31-2, 49/31-1) Ortofotografinius žemėlapius LEI portale galite atsisiųsti atskirais lapais LizardTech MrSID bei TIFF formatais. Duomenys teikiami suskaidyti lapais, pagal LKS-94 skaidymą. Atsisiunčiamuose Shape formato failuose pateikiami URL adresai, kuriais naudojantis galima atsisiųsti ORT10LT duomenis .tif ir .sid formatu.

LIDAR tankis yra ne mažiau 6.5 tšk./m2. Vidutinė kvadratinė taško, esančio ant tvirtų, nekintančių objektų, horizontalaus nustatymo paklaida RMSE – ne daugiau kaip 30 cm, vertikalaus – ne daugiau kaip 10 cm. LIDAR duomenys išlyginti ir suklasifikuoti pagal LAS specifikaciją į 8 klases: • 0 ir (ar) 1 klasė – neklasifikuoti taškai (angl. Created, never classified; Unclassified); • 2 klasė – žemės paviršiaus taškai (angl. Ground); • 3 klasė – žema augmenija (Low Vegetation); • 4 klasė – vidutinė augmenija (Medium Vegetation); • 5 klasė – aukšta augmenija (High Vegetation); • 6 klasė – pastatų, statinių taškai (angl. Building); • 7 klasė – Triukšmo taškai Low Point (noise); • 12 klasė – persidengimo taškai (angl. Overlap Points).

Duomenys klasifikuoti automatiniu būdu, dėl to gali pasitaikyti taškų priskyrimo neteisingai klasei atvejų.

Skirtingai nuo ankstesnių metų, 2025 m. duomenų rinkimui naudoti RIEGL skeneriai, dėl to LAZ failai gali turėti papildomų dimensijų (atributų): „Amplitude“, „Reflectance“, „Deviation“. Tokių failų su papildomomis dimensijomis gali neperskaityti kai kurios programinės įrangos LAS failų skaitytuvai. Perrašyti LAZ failą be papildomų dimensijų galima naudojant programą „OSGeo4W“ (atsisiuntimo nuoroda: https://qgis.org/download/?skip_donate=true, įprastai ji įdiegiama kartu su „QGIS“ programine įranga). Atsidarius „OSGeo4W Shell“ aplinką, komandinėje eilutėje iškviečiama PDAL funkcija translate, pavyzdžiui: pdal translate "C:\įvesties_failo_vieta\failo_pavadinimas.laz" "C:\išvesties_failo_vieta\failo_pavadinimas.laz" Įrašytas išvesties failas papildomų dimensijų paprastai neturi, nes translate funkcija naudoja numatytą LAS rašytuvą, kuris jų neįrašo.

Duomenys teikiami suskaidyti lapais, pagal LKS-94 skaidymą *.laz formatu. Kiekviename iš lapų yra talpinama URL nuoroda skirta nurodytos teritorijos parsisiuntimui.

Erdvinių duomenų rinkinį sudaro: istorinės (buvusios iki 2022-12-31) miško kvartalų, miškų urėdijų ir miškų girininkijų ribos.

Duomenų rinkinyje teikiami Valstybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacinės sistemos duomenys: kolektyvinės apsaugos statiniai, evakuacijos punktai, sirenos ir priedangos. Duomenis į sistemą teikia atitinkamos savivaldybės. Atsiradus naujiems duomenims, juos apjungia ir rinkinius atnaujina Valstybės duomenų agentūra. Geoportal.lt visas duomenų rinkinys ir peržiūros paslauga atnaujinami kiekvieno mėnesio pirmąją dieną. Daugiau informacijos ir atskiri žemėlapiai: https://lt72.lt/ Nurodyti evakuacijos punktų tipai: Gyventojų surinkimo punktai – tai vietos, į kurias turės susirinkti gyventojai. Ten jie bus registruojami ir išvežami į saugias teritorijas. Tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose tikrinamas iš užterštos teritorijos atvežtų gyventojų cheminis ar radiologinis užterštumas, jeigu reikia – atliekamas sanitarinis švarinimas, jie perlaipinami į švarias (neužterštas) transporto priemones ir siunčiami į gyventojų priėmimo punktus. Gyventojų priėmimo punktai – tai vietos, į kurias turi atvykti nuosavu ar savivaldybės transportu atvykstantys gyventojai. Ten jie pasitinkami, suskirstomi į grupes ir palydimi iki jiems laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų. Svarbu: iš duomenų rinkinio yra pašalinti objektai, kurių adreso informaciją savivaldybės pateikė netinkamai.

Duomenų rinkinyje pateikiama išsami informacija apie augalų ligas, kenkėjus ir jų plitimo žalingumo įverčius Lietuvoje. Šis rinkinys apjungia tris glaudžiai susijusius informacijos šaltinius: augalų kenkėjų katalogą, augalų ligų katalogą ir stebimų kenksmingų organizmų žalingumo įverčius, skirtus augalų apsaugos ir žemės ūkio sektoriaus analizei.

Augalų kenkėjų katalogas apima duomenis apie dažniausiai Lietuvoje pasitaikančius augalų kenkėjus. Kiekvienam kenkėjui priskirtas lietuviškas ir lotyniškas pavadinimas, biologinės priklausomybės grupė, aprašymas, palankios plisti sąlygos bei žalingumo riba. Rinkinyje taip pat nurodoma, kokius augalus kenkėjas pažeidžia, kokie yra pagrindiniai žalos požymiai ir kokios kontrolės priemonės taikomos jų valdymui. Kiekvienas įrašas papildytas rekomendacijomis dėl atsparumo valdymo, nurodančiomis, kokiomis priemonėmis ir kokiomis sąlygomis galima efektyviausiai užkirsti kelią kenkėjų plitimui.

Augalų ligų kataloge pateikiama informacija apie augalų ligas ir jų sukėlėjus, jų plitimo aplinkybes, palankias sąlygas ir žalą augalams. Kiekvienos ligos įraše nurodoma, kokiai augalų grupei ji priklauso, pateikiamas ligos aprašymas, jos simptomai ir pažeidžiamų augalų rūšys. Rinkinyje pateikiami duomenys leidžia identifikuoti tiek pavienes ligas, tiek sudėtingesnius patologinius kompleksus, kurie paveikia konkrečius augalus skirtingais vegetacijos laikotarpiais. Kartu nurodomos rekomenduojamos kontrolės priemonės – nuo atsparių augalų veislių pasirinkimo ir sėjomainos taikymo iki tinkamų fungicidų ar kitų apsaugos priemonių panaudojimo.

Stebimų augalų kenksmingų organizmų plitimo žalingumo įverčių rinkinyje pateikiami faktiniai stebėjimų duomenys apie ligų ir kenkėjų pasireiškimą įvairiose Lietuvos savivaldybėse. Kiekviename įraše nurodoma stebėjimo data, augalo pavadinimas, aptikta liga arba kenkėjas, žalingumo įvertis bei pažeidimo lygis, apibūdinantis pasireiškimo intensyvumą – nuo silpno iki stipraus. Šie duomenys suteikia galimybę analizuoti kenksmingų organizmų paplitimo dinamiką, stebėti jų plitimo geografinius skirtumus ir prognozuoti galimus protrūkius pagal meteorologines bei agronomines sąlygas.

Visi trys duomenų šaltiniai tarpusavyje papildo vienas kitą, sudarydami nuoseklią ir išsamią informaciją apie augalų apsaugos būklę Lietuvoje. Kenkėjų ir ligų katalogai suteikia išsamų kontekstą apie kenksmingų organizmų biologiją, paplitimą ir kontrolės galimybes, o stebėjimų įverčių rinkinys pateikia faktinius duomenis iš lauko stebėjimų, leidžiančius vertinti situaciją konkrečiu metu. Tokia duomenų struktūra leidžia priimti pagrįstus sprendimus žemės ūkio veikloje, laiku taikyti prevencines priemones ir įgyvendinti integruotos augalų apsaugos principus.

Duomenų rinkinį sudaro nuo 2025 metų kaupiami ir nuolat atnaujinami duomenys, įtraukiant naujus stebėjimų rezultatus, tyrimų išvadas bei ekspertų įžvalgas.

Duomenų teikėjas – VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Papildoma informacija, atsakymai į klausimus bei konsultacijos teikiami Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinės sistemos (IKMIS) interneto svetainėje: https://ikmis.lt.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt.

Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Duomenų rinkinyje pateikiama išsami informacijaapie augalų ligas, kenkėjus ir jų plitimo žalingumo įverčius Lietuvoje. Šis rinkinys apjungia tris glaudžiai susijusius informacijos šaltinius: augalų kenkėjų katalogą, augalų ligų katalogą ir stebimų kenksmingų organizmų žalingumo įverčius, skirtus augalų apsaugos ir žemės ūkio sektoriaus analizei.

Augalų kenkėjų katalogas apima duomenis apie dažniausiai Lietuvoje pasitaikančius augalų kenkėjus. Kiekvienam kenkėjui priskirtas lietuviškas ir lotyniškas pavadinimas, biologinės priklausomybės grupė, aprašymas, palankios plisti sąlygos bei žalingumo riba. Rinkinyje taip pat nurodoma, kokius augalus kenkėjas pažeidžia, kokie yra pagrindiniai žalos požymiai ir kokios kontrolės priemonės taikomos jų valdymui. Kiekvienas įrašas papildytas rekomendacijomis dėl atsparumo valdymo, nurodančiomis, kokiomis priemonėmis ir kokiomis sąlygomis galima efektyviausiai užkirsti kelią kenkėjų plitimui.

Augalų ligų kataloge pateikiama informacija apie augalų ligas ir jų sukėlėjus, jų plitimo aplinkybes, palankias sąlygas ir žalą augalams. Kiekvienos ligos įraše nurodoma, kokiai augalų grupei ji priklauso, pateikiamas ligos aprašymas, jos simptomai ir pažeidžiamų augalų rūšys. Rinkinyje pateikiami duomenys leidžia identifikuoti tiek pavienes ligas, tiek sudėtingesnius patologinius kompleksus, kurie paveikia konkrečius augalus skirtingais vegetacijos laikotarpiais. Kartu nurodomos rekomenduojamos kontrolės priemonės – nuo atsparių augalų veislių pasirinkimo ir sėjomainos taikymo iki tinkamų fungicidų ar kitų apsaugos priemonių panaudojimo.

Stebimų augalų kenksmingų organizmų plitimo žalingumo įverčių rinkinyje pateikiami faktiniai stebėjimų duomenys apie ligų ir kenkėjų pasireiškimą įvairiose Lietuvos savivaldybėse. Kiekviename įraše nurodoma stebėjimo data, augalo pavadinimas, aptikta liga arba kenkėjas, žalingumo įvertis bei pažeidimo lygis, apibūdinantis pasireiškimo intensyvumą – nuo silpno iki stipraus. Šie duomenys suteikia galimybę analizuoti kenksmingų organizmų paplitimo dinamiką, stebėti jų plitimo geografinius skirtumus ir prognozuoti galimus protrūkius pagal meteorologines bei agronomines sąlygas.

Visi trys duomenų šaltiniai tarpusavyje papildo vienas kitą, sudarydami nuoseklią ir išsamią informaciją apie augalų apsaugos būklę Lietuvoje. Kenkėjų ir ligų katalogai suteikia išsamų kontekstą apie kenksmingų organizmų biologiją, paplitimą ir kontrolės galimybes, o stebėjimų įverčių rinkinys pateikia faktinius duomenis iš lauko stebėjimų, leidžiančius vertinti situaciją konkrečiu metu. Tokia duomenų struktūra leidžia priimti pagrįstus sprendimus žemės ūkio veikloje, laiku taikyti prevencines priemones ir įgyvendinti integruotos augalų apsaugos principus.

Duomenų rinkinį sudaro nuo 2025 metų kaupiami ir nuolat atnaujinami duomenys, įtraukiant naujus stebėjimų rezultatus, tyrimų išvadas bei ekspertų įžvalgas.

Duomenų teikėjas – Žemės ūkio agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Papildoma informacija, atsakymai į klausimus bei konsultacijos teikiami Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinės sistemos (IKMIS) interneto svetainėje: https://ikmis.lt.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt.

Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.