Invazinių rūšių informacinės sistemos (INVA) duomenys – invazinių augalų ir gyvūnų rūšių radavietės. Invazinė rūšis – augalų, gyvūnų ar grybų svetimžemė rūšis, porūšis arba žemesnio taksono egzemplioriai, introdukuoti už jų natūralaus paplitimo arealo ribų ir kurių įsikūrimas arba plitimas kelia grėsmę arba daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ekosistemoms, ekonomikai ar kenkia žmonių sveikatai. Invazines rūšis griežtai draudžiama laikyti, veisti, auginti, dauginti, parduoti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką. Invazinių rūšių Lietuvoje sąrašą galima rasti ir apie jų naujas pranešti INVA sistemoje adresu https://inva.biip.lt/. Atnaujinimo dažnumas - kartą per parą.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM teikia erdvinius duomenis „Natura 2000“ miško vietovių, kuriose iš anksto identifikuoti miškų ūkio veiklos apribojimai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritį „Parama Natura 2000 miškuose“: 1. PK - uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus (pagrindiniai kirtimai atidėti vėlesniam laikui) arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10% medyno tūrio per 10 metų) medyne, kuris pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių; 2. UK - draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami arba ribojami sanitariniai miško kirtimai, leidžiant palikti tam tikrą skaičių džiūstančių ar išdžiūvusių medžių 1 ha; 3. NM - plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių; 4. DM - sanitariniais miško kirtimais retinimo amžių (21 metai) pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose negali būti iškertami visi džiūstantys ar išdžiūvę medžiai. Apribojimai galioja 2026 metais.

Valstybinės žemės plotai, kuriuose nesuformuoti sklypai – tai Žemės informacinės sistemos (ŽIS) erdvinių duomenų rinkinio dalis, kurioje kaupiama informacija apie valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės plotus, kuriems nėra suformuoti kadastriniai žemės sklypai. Šie duomenys naudojami valstybinės žemės fondo apskaitai, perdavimo savivaldybėms ir kitiems patikėtiniams planavimui bei su valstybinės žemės administravimu susijusių sprendimų priėmimui. Nurodomas valstybinės žemės patikėtinis (Nacionalinė žemės tarnyba arba savivaldybė, savivaldybės kodas, jei yra - gyvenvietės kodas, paskutinio keitimo laiko žyma.

Atliekų tvarkytojų valstybės registro informacinės sistemos (toliau - ATVR) duomenų rinkinį sudaro duomenys apie Lietuvoje ūkinę komercinę veiklą vykdančių atliekų tvarkytojų registruotų atliekų tvarkymo vietų koordinates Lietuvos teritorijoje. ATVR duomenų rinkinys tvarkomas Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje, pasiekiamas viešoje ATVR paieškoje (https://www.gpais.eu/atvr-viesa-paieska), Atvirų duomenų portale (https://data.gov.lt/datasets/3840/), o geoportal.lt pateiktas erdvinis ATVR objektų – atliekų tvarkymo vietų – išdėstymas.

Erdvinių duomenų rinkinį sudaro: istorinės (buvusios iki 2022-12-31) miško kvartalų, miškų urėdijų ir miškų girininkijų ribos.

Duomenų rinkinyje teikiami Valstybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacinės sistemos duomenys: kolektyvinės apsaugos statiniai, evakuacijos punktai, sirenos ir priedangos. Duomenis į sistemą teikia atitinkamos savivaldybės. Atsiradus naujiems duomenims, juos apjungia ir rinkinius atnaujina Valstybės duomenų agentūra. Geoportal.lt visas duomenų rinkinys ir peržiūros paslauga atnaujinami kiekvieno mėnesio pirmąją dieną. Daugiau informacijos ir atskiri žemėlapiai: https://lt72.lt/ Nurodyti evakuacijos punktų tipai: Gyventojų surinkimo punktai – tai vietos, į kurias turės susirinkti gyventojai. Ten jie bus registruojami ir išvežami į saugias teritorijas. Tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose tikrinamas iš užterštos teritorijos atvežtų gyventojų cheminis ar radiologinis užterštumas, jeigu reikia – atliekamas sanitarinis švarinimas, jie perlaipinami į švarias (neužterštas) transporto priemones ir siunčiami į gyventojų priėmimo punktus. Gyventojų priėmimo punktai – tai vietos, į kurias turi atvykti nuosavu ar savivaldybės transportu atvykstantys gyventojai. Ten jie pasitinkami, suskirstomi į grupes ir palydimi iki jiems laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų. Svarbu: iš duomenų rinkinio yra pašalinti objektai, kurių adreso informaciją savivaldybės pateikė netinkamai.

Corine 1990–2012 metų žemės dangos ir pokyčių Lietuvos teritorijos duomenys, teikiami atsisiųsti GIS duomenų bazės, GeoPackage ir rastriniu formatais. Corine žemės dangos (CLC) duomenų bazė – tai vektorinis visos Europos žemės dangos duomenų rinkinys, sudalintas į 44 klases (Lietuvos teritoriją dengia 30 klasių) pagal žemės dangos tipą ir naudojimo paskirtį. Šiuo metu yra sukurti penki duomenų rinkiniai (1990, 2000, 2006, 2012 ir 2018 metams), apibūdinantys nagrinėjamų metų žemės dangą bei žemės dangos pokyčius, įvykusius nuo prieš tai sudarytos duomenų bazės. CHA pokyčių duomenų bazės yra sudarytos įvedant žemės dangos pokyčius tarp dvejų metų metų. Mažiausias kartografuojamas yra 25 ha plotiniams objektams ir 100 m plotis linijiniams objektams. Mažiausias kartografuojamas objektas pokyčių duomenų bazėje - 5 ha plotiniams objektams, išlaikant minimalų 100 m objekto plotį.

Lietuvos Respublikos teritorijos natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapis M 1:10000. Peržiūra galima nuo 1:100 000 mastelio. Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų sąvokos bei kriterijai surašyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Žemėlapio sudarymo, jo tvirtinimo ir keitimo tvarką (tame tarpe ir pirminius duomenų šaltinius) nustato Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (kai nerengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas) ir tvirtinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2022 m. lapkričio 11 d. aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-355/3D-680. Apribojimus veiklai nustato Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 96 ir 102 straipsniai.

Rinkimų teritorijų ir rinkėjų aktyvumo geografinių duomenų rinkiniai, teikiami kaip atviri duomenys. 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų apylinkių ribos (autorius R. Tučas). Metaduomenys teikėjo puslapyje: https://rinkimai-vrk.opendata.arcgis.com/datasets/vrk::2020-m-lietuvos-respublikos-seimo-rinkim%C5%B3-apylinki%C5%B3-ribos/about

Religinio paveldo objektų (skirtingų religinių bendruomenių maldos namų) sklaida Lietuvoje. Pateikiama informacija apie maldos namus: pilnas ir sutrumpintas pavadinimas, religinė bendruomenė, konstrukcinė medžiaga, kompleksiškumas, valstybinis statusas, adresas ir savivaldybė. Duomenų rinkinio autorius: Edgaras Žukauskas. Sudaryta 2013 metais remiantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos duomenų baze. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/religinis_paveldas/religinis_paveldas.zip

TIC lankytinų vietų žemėlapio duomenų bazėje yra sukaupti duomenys apie Lietuvos turizmo informacijos centrus ir lankytinas vietos (UNESCO objektai, muziejai, galerijos, architektūros paminklai, pilys, piliakalniai, regyklos ir pan.). Nurodytas lankytinos vietos pavadinimas, adresas, trumpas aprašymas, nuoroda internete. Duomenis suvedė skirtingi Lietuvos turizmo informacijos centrai naudodami tam specialiai sukurtą geoportal.lt sprendimą - internetinę aplikaciją. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/TIC/TIC_lankytinos_vietos.zip

Lietuvos muziejų duomenys iš Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS). Pateikiama informacija: muziejaus pavadinimas, juridinio asmens kodas, interneto svetainė, telefonas, el. pašto adresas, veikimo statusas, rūšis pagal steigėją, tematika, teikiamos paslaugos, ir kt. Duomenys atnaujinami kartą per metus.

EuroGlobalMap (EGM) – 1:1 mln mastelio topografinių duomenų (administracinės ribos, hidrografija, transporto tinklai, vietovės) rinkinys, tinkamas smulkaus mastelio žemėlapių sudarymui. EuroRegionalMap – 1:250 000 topografinių duomenų rinkinys, tinkamas erdvinei analizei ir smulkaus bei vidutinio mastelio žemėlapių sudarymui. EGM ir ERM duomenų rinkiniai atnaujinami kartą per metus. Lietuvos teritorijos duomenys šiuose rinkiniuose taip pat yra Lietuvos valstybiniai duomenų rinkiniai, kuriuos atskirai platina ir Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos. EuroDEM – 1:100 000 skaitmeninis reljefo modelis, tinkamas erdvinei analizei ir modeliavimui bei žemėlapių sudarymui (2008 m.).
Pan-European Imagery - 10 metrų skiriamosios gebos apdoroti ir sujungti palydoviniai vaizdai (2018 m.). Open Gazetteer – geografinių vardų (vietovardžių) WFS paslauga, apimanti nacionalinių kartografavimo agentūrų teikiamus duomenis. Nurodžius el. pašto adresą, šiuos rinkinius galima atsisiųsti, taip pat naudoti šių rinkinių peržiūros paslaugas.

Georeferencinio pagrindo kadastro atviri duomenys (GRPK atviri duomenys). GRPK yra valstybės kadastras, kuriame registruojami stabilūs Lietuvos teritorijos gamtiniai ir antropogeniniai objektai. Šį erdvinių duomenų rinkinį sudaro topografiniai objektai apibūdinantys vandens telkinius, žemės dangą, transporto tinklą, inžinerinę infrastruktūrą, geodezinius punktus, aukščio taškus, vietovardžius ir kt. GRPK objektai turi unikalius identifikatorius ir gyvavimo ciklo informaciją. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/GRPK/GRPK_Open_SHP.zip ir https://www.geoportal.lt/download/opendata/GRPK/GRPK_Open_GDB.zip. Duomenys teikiami pakartotiniam naudojimui pagal CC BY 4.0 licencijos sąlygas.

Lietuvoje veikiančios švietimo įstaigos pagal Švietimo ir mokslo institucijų registro (ŠMIR) duomenis. Pateikiami įstaigų tipai, pavadinimai, kontaktai, informacija apie laisvuosius mokytojus. {Tekstinius duomenis pagal adreso informaciją geokodavo GIS-Centras. Galimas dalies įstaigų vietos su faktine padėtimi (adresu) nesutapimas dėl geokodavimo netikslumų}. Duomenis galite atsisiųsti čia: https://www.geoportal.lt/download/opendata/svietimo_istaigos/LT_svietimo_istaigos.zip

Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir istorinius pokyčius, įvykusius XX–XXI amžių sandūroje. Atlasą sudaro šeši dideli skyriai, iliustruojantys šalies administracinio suskirstymo raidą XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje; gyventojų dinamiką, tautinę struktūrą, išpažįstamas religijas ir vyraujančias politines nuostatas; šalies gyventojų socialinę būklę ir jos raidą paskutiniaisiais dešimtmečiais; ekonominę krašto būklę, žemės ir miškų ūkio raidą; naudingų iškasenų gavybą bei vystomas pramonės šakas; šalies transporto sistemą, keleivių ir krovinių gabenimą, ryšio paslaugų formas bei apimtis.

Lietuvos nacionalinio atlaso II tomas - tai kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą išsamiai, o kartu gana glaustai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. Pagrindinis šio leidinio tikslas - Lietuvos ir pasaulio visuomenei vaizdžiai pateikti informaciją apie istorinius reiškinius ir procesus, vykusius lietuvių žemėse nuo seniausių iki naujausių laikų. Šalies istorija pateikiama plačiame kontekste, kad būtų lengviau suvokti lietuvių tautos kilmę, mūsų valstybės socialinę ir ekonominę raidą bei jos vietą ir indėlį visos Europos civilizacijos raidoje. Lietuvos nacionalinio atlaso II tomą sudaro keturi stambūs skyriai, kuriuose atspindėti lietuvių tautos formavimosi, valstybės susidarymo, okupacijų ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos raidos etapai. Tomas baigiamas paskutinės sovietinės okupacijos laikotarpio pabaigos politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių reiškinių kartografiniu pavaizdavimu. Svarbi šio istorinio tomo dalis — išsamus chronologinis įvykių, reiškinių ir procesų sąvadas, atskleidžiantis istorinę raidą. Jame nuodugniai pateikiami svarbiausi faktai, padedantys suvokti jų reikšmę svarbiausių lietuvių tautai istorinių įvykių metu. Istorinis Lietuvos nacionalinio atlaso tomas - tai ilgamečių tyrimų rezultatas. Didžioji atlaso žemėlapių dalis - tai nauji išskirtiniai kūriniai, sudaryti naudojantis įvairiais archyviniais šaltiniais ir išsamiais pirminiais statistiniais duomenimis. Kita dalis žemėlapių parengta remiantis jau išleistais kūriniais: Visuotine lietuvių enciklopedija, istorijos atlasais, mokslo monografijomis bei straipsniais. Žemėlapiai patikslinti pagal naujausius tyrimų rezultatus.

Lietuvos nacionalinio atlaso I tomas – tai išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva objektyviai pavaizduota pasaulio ir Europos kontekste bei visapusiškai pristatyta jos gamta – gelmės, paviršius, dirvožemis, klimatas, vandenys, biota ir kraštovaizdis. Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi stambios dalys „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“, kuriuose pateikti 224 autoriniai žemėlapiai.

Istoriniai Baltijos jūros pietinės dalies jūrlapiai M 1:200 000 ir M 1:225 000 rastrine forma. Jūrlapiuose pateikiama visa svarbiausia navigacijai skirta informacija, taip pat išraiškingi pakrantės objektai. Jie aprėpia visą Lietuvos Respublikos pakrantę. Atsisiunčiamas dviejų TIFF vaizdų paketas zip formatu.

Pavojingieji objektai – veiklos vykdytojų kontroliuojamos teritorijos, kuriose bent viename įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą, kuriame vykdoma įprastinė ir susijusi veikla, yra pavojingųjų medžiagų. Pavojingieji objektai yra išsidėstę gamybinėse teritorijose, apimančiose visą infrastruktūrą, įrangą ir medžiagas. Pavojingosios medžiagos – cheminės medžiagos arba cheminiai mišiniai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše arba atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus. Pavojingosios medžiagos gali būti žaliavos, produktai, šalutiniai produktai, liekanos ar tarpiniai produktai. Pavojingųjų medžiagų sąrašas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše atitinka ES Seveso III direktyvoje (2012/18/ES) pateiktą pavojingųjų medžiagų sąrašą.