Sirenų informacija. Duomenis numatoma atnaujinti kiekvieną kartą kai atsinaujina duomenys. Valstybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacinė sistema.

• Gyventojų surinkimo punktai – tai vietos, į kurias turės susirinkti gyventojai. Ten jie bus registruojami ir laipinami į transporto priemones ir organizuotai, saugomose ir prižiūrimose transporto kolonose, išvežami į saugias teritorijas. Konkrečios gyventojų surinkimo vietos savivaldybėje yra iš anksto numatytos savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, tačiau nereiškia, kad visi privalės evakuotis tik per priėmimo punktus. Gyventojai, turintys galimybę evakuotis nuosavu transportu, galės tai daryti savarankiškai. Tarpiniai gyventojų evakavimo punktai steigiami ne visada, o tik tuomet, kai gyventojai evakuojami iš cheminėmis ar radiologinėmis medžiagomis užterštos teritorijos, kai reikia patikrinti evakuojamųjų gyventojų užterštumą bei pašalinti esamą taršą (atlikti sanitarinį švarinimą). Tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose tikrinamas iš užterštos teritorijos atvežtų gyventojų cheminis ar radiologinis užterštumas, jeigu reikia – atliekamas sanitarinis švarinimas, jie perlaipinami į švarias (neužterštas) transporto priemones ir siunčiami į gyventojų priėmimo punktus. Jeigu gyventojai evakuojami iš neužterštų teritorijų, evakuojamųjų judėjimas vyksta tiesiai į priėmimo punktus. Gyventojų priėmimo punktai – tai vietos, į kurias turi atvykti nuosavu ar savivaldybės transportu atvykstantys gyventojai. Ten jie bus pasitinkami, suskirstomi į grupes ir palydimi iki jiems laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų. Jose bus organizuotai teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais. Šių ir kitų būtiniausių paslaugų teikimą, gautos humanitarinės pagalbos paskirstymą organizuos savivaldybės (į kurią evakuojami žmonės) gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija. Gyventojų evakavimo (surinkimo, priėmimo) punktuose gyventojams teikiamos paslaugos: 1.aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu 2.aprūpinimas medikamentais 3.aprūpinimas švariais drabužiais 4.pirmosios ir skubiosios medicinos pagalba 5.psichologinė ir socialinė pagalba 6.viešosios tvarkos užtikrinimas 7.galimybė informuoti artimuosius, giminaičius apie buvimo vietą. Duomenis numatoma atnaujinti kiekvieną kartą kai atsinaujina duomenys Valstybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacinė sistema.

o Kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. o Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai. o Žemėlapyje susiraskite arčiausiai jūsų namų ar darbovietės esantį kolektyvinės apsaugos statinį. o Kiekviena savivaldybė rūpinasi savivaldybėje gyvenančių ir esančių žmonių apsauga ir iš anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus statinius. Duomenis numatoma atnaujinti kiekvieną kartą kai atsinaujina duomenys. Valstybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacinė sistema.

Duomenų rinkinyje pateikiami nuo 2012 metų kaupiami priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statinių patikrinimų visoje Lietuvos teritorijoje duomenys. Rinkinį sudaro: pranešimo numeris ir data, patikrinimo pradžia ir pabaiga, statinio paskirtis, objekto grupė, apskritis, seniūnija, gyvenvietė bei koordinatės. Duomenų teikėjas – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.

Priedanga skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai kilus oro pavojui, nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu (nuo netiesioginių atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies, nuo skeveldrų, nuolaužų, sprogimo smūgio bangų, atsitiktinių kulkų). Išgirdus civilinės saugos signalą „Oro pavojus“, gyventojams rekomenduojama kuo skubiau susirasti specialiuoju ženklu pažymėtą artimiausią priedangą arba daubą, griovį, požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpti. Priedangai tinkamos gyvenamųjų daugiabučių, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kt. paskirties statinių ar atskirai įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, rūsiai, technologiniai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai, įmonių, sporto įstaigų sanitarinės buitinės patalpos (rūbinė, dušas, rūsys ir pan.), nedegių medžiagų sandėliai ir kt. Duomenis numatoma atnaujinti kiekvieną kartą, duomenims atsinaujinus, Valstybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacinėje sistemoje. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.

Marijampolės mieste bei rajone šiuo metu veikiančių civilinės saugos objektų – iš anksto parinktų ir specialiai pažymėtų kolektyvinės apsaugos statinių, kurie gali būti greitai pritaikomi laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu, ir priedangų, kurios yra iš anksto parinkti ir specialiai pažymėti statiniai, patalpos, inžineriniai įrenginiai ar kiti objektai, galintys sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu, sąrašas. Duomenų teikėjas – Marijampolės savivaldybė. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.

Lietuvos Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų ribos ir kiti erdviniai duomenys. Duomenų rinkmenos pateikiamos savivaldybės teritorijos imties aprėptimi, Bendra duomenų imtis - visa Lietuvos teritorija. Duomenų formatas JSON, supakuotas ZIP formatu. Duomenys atverti pagal tarptautinę Creative Commons Attribution 4.0 licenciją su naudojimo ir platinimo sąlygomis, kurių ženklinimo simbolis CC BY 4.0. Duomenis galima naudoti ir dalintis neribotai, tačiau privaloma nurodyti atvertų duomenų autorystę, įdėti nuorodą į licenciją bei nurodyti, ar buvo padaryta pakeitimų.

Valstybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrų, gelbėjimo darbų ir kitų įvykių bei priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išvykčių Lietuvoje registras. Duomenys renkami nuo 2004 metų. Duomenų teikėjas – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.

Rinkinyje pateikiami Kauno miesto savivaldybės duomenys apie Kauno mieste stovinčius daugiabučius pastatus. Rinkinio objektas - daugiabutis pastatas. Rinkinį sudaro informacija apie daugiabučio pastatymo laikotarpį, namo ir aplink jį esančios žemės plotus, namo pastatymo metus, valdymo formą ir esamą valdytoją, renovacijos būklę bei renovacijos metu atliktus darbus. Taip pat nurodytas namo adresas ir jo koordinatės. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.

Atveriamų duomenų objektas - IS "Infostatyba"statiniai ir su jais susiję projektų duomenys bei kiti su statiniais susiję dokumentai. Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.

Duomenys apie pastatų energinio naudingumo sertifikatus

Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotų inžinerinių statinių duomenys pagal savivaldybes (rinkinių grupė, viso 60 vnt.). NTR įregistruotų inžinerinių statinių kategorija (rūšis pagal Statybos įstatymą), tipas, paskirtis, įvairūs plotai, ilgiai, gyliai, diametrai (pagal paskirtį) statybos ir modernizavimo metai, konstrukcinių dalių medžiagos.

Daugiabučių namų šilumos suvartojimo analizė

Per metus renovuotų daugiabučių namų savivaldybėse (namų skaičius (vnt), plotas (m2), butų skaičius (vnt), sumažėjusios energijos sąnaudos (MWh/metus, kWh/m2/metus).

Duomenys apie pateiktus projektinių pasiūlymus viešam svarstymui

Informacija apie Klaipėdos mieste esančius daugiabučius namus