{
"_data": [
{
"_type": "datasets/gov/lrvk/portfeliai/Projektas",
"_id": "6eb8e2d4-cc9a-4e2f-9e7d-0a54a3c39d26",
"_revision": "2da3ef01-8297-4de4-8233-6f1298c07084",
"_base": null,
"vda_id": "174ff7f3400f3a9",
"projekto_id": "26",
"strat_portfelis": "XVIII-osios Vyriausybės strateginis projektų portfelis",
"projekto_pavadinimas": "Pensijų struktūrinė reforma",
"institucija": "SADM",
"institucijos_portfelis": "SADM strateginių projektų portfelis",
"etapas": "archyvas",
"projekto_aprasymas": "Esama situacija: Nuo 1990 m. gimstamumas sumažėjęs dvigubai ir toliau mažėja – naujagimių skaičius po 1990 m. sumažėjo nuo 60 tūkst. iki 30 tūkst. šiuo metu ir šis skaičius prognozuojama toliau dramatiškai dešimtmečio laikotarpyje mažės iki 20 tūkst. Didelė emigracija mažina pensijų sistemos pajėgumą – nuo 2001 m. kasmet išvyksta daugiau asmenų negu atvyksta. Jau dabar formuojasi vyresnio ir darbingo amžiaus gyventojų disbalansas – jeigu šiuo metu vienam pensininkui tenka 3,5 dirbančiųjų, tai nesikeičiant demografinėms tendencijoms 2050 m. vienam pensininkui tektų 1,7 dirbančiojo. Nesiimant pensijų reformos, vid. pensijos ir vid. darbo užmokesčio santykis dėl migruojančios ir senstančios visuomenės sumažės nuo 42 proc. 2017 m. iki 34 proc. 2040 m. Projektu spręstinos problemos: 1) socialinio draudimo pensijų sistema ir pensijų kaupimo sistema konkuruoja tarpusavyje, programuojama jų priešprieša; 2) pensijų kaupimo administravimas ir pensijų anuitetų sistema yra brangūs; 3) visą investicinę riziką prisiima tik dalyvis, visa atsakomybė už (ne) tinkamą pensijų fondo pasirinkimą tenka jam vienam; 4) dėl aukštos pensijų anuiteto privalomumo ribos daugelis senatvės pensijos amžių sukankančių dalyvių sukauptas lėšas atsiima vienkartine išmoka, nepasiekiami pensijų sistemos tikslai; 5) nėra mechanizmo, leidžiančio tikslingai didinti mažiausių pensijų gavėjų pajamas. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad: 1) Atsisakoma socialinio draudimo įmokos dalies pervedimo į II pakopos pensijų kaupimo sistemos pensijų fondus, nustatant, kad į šiuos pensijų fondus pervedamą pensijų įmoką sudarys 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir 1,5 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio priemoka, skiriama iš valstybės biudžeto (31,5). Taip panaikinamas esamų ir būsimų pensijų gavėjų supriešinimas, kuomet dalis įmokos į privačius pensijų fondus buvo pervedama iš VSDF biudžeto, taip mažinant šio biudžeto pajamas. Pažymėtina, kad jei nebūtų taikomas numatomas darbdavio socialinio draudimo įmokos tarifo perkėlimas apdraustajam, dėl kurio išaugs bruto darbo užmokesčiai, į pensijų fondus siūloma pervesti pensijų įmoką sudarytų 4 procentų dalyvio draudžiamųjų pajamų dalis ir 2 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio priemoka iš valstybės biudžeto. Todėl lyginant šiuo metu į II pakopos pensijų fondus pervedamos trinarės įmokos dydį (222) su siūlomos pensijų įmokos (31,5) dydžiu, svarbu atkreipti dėmesį, kad nominaliai šie dydžiai skiriasi neženkliai. Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų, siūloma pensijų įmoką nuo 1,8 procentų draudžiamųjų dalyvio pajamų kasmet didinti palaipsniui, kol ši pasieks 3 procentus per 5 metus, taip nesukeliant naujiems dalyviams nepatogumų dėl staiga ženkliai išaugusių išlaidų pensijų kaupimui. 2) Numatyti automatinį dalyvių įtraukimą į papildomą pensijų kaupimą II pakopos pensijų fonduose. Asmenys įstatymo ir Lietuvos Banko nustatyta tvarka bus automatiškai priskiriami konkrečiam pensijų fondui, bus apie tai informuojami ir galės pasirinkti, arba iš esmės nesutikti dalyvauti pensijų kaupime, arba pateikti prašymą dalyvauti kitame nei priskirtasis pensijų fonde. Siūloma, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie tą dieną dar nėra sukakę 40 metų amžiaus ir kurie Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų registre yra apdraustieji, automatiškai būtų įtraukiami į pensijų kaupimą. Įmokos už automatiškai įtrauktus asmenis pradedamos skaičiuoti ir pervesti į II pakopos pensijų fondus nuo įtraukimo metų kovo 1 d. Vyresni kaip 40 metų asmenys, kurie iki 2018 m. gruodžio 31 d. nedalyvavo pensijų kaupime, automatiškai į II pakopos pensijų fondus nebūtų Į kaupimą pensijų fonduose automatiškai įtrauktas asmuo iki įtraukimo metų kovo 1 d. gali informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Jei atsisakymo per nustatytą terminą įtrauktas asmuo nepareiškia, jis tampa kaupimo dalyviu ir dalyvauja pensijų kaupime iki sukaks senatvės pensijos amžių ar dalyvavimas pensijų kaupime baigsis kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. 40 metų amžiaus nesukakusiems asmenims, kurie atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, automatinio įtraukimo procedūra taikoma ne daugiau kaip 3 kartus. 3) Dalyviams, kurie II pakopos pensijų kaupimo fonde pradėjo dalyvauti iki 2018 m. gruodžio 31 d., taip pat siūloma suteikti teisę iki 2019 m. kovo 1 d. atsisakyti tolimesnio dalyvavimo pensijų kaupime. Nusprendę dalyvavimo II pakopos pensijų kaupimo sistemoje netęsti, dalyviai gali pateikti prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį, pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas pervedant į VSDF biudžetą, arba dalyvavimą sustabdyti, sukauptas lėšas paliekant pensijų fonde tolimesniam jų investavimui iki asmuo įgis teisę į pensines išmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymą. 4) Papildomai numatoma suteikti galimybes kaupiantiesiems į savo pensijų sąskaitą pensijų fonde mokėti papildomą, didesnę nei 3 procentai dalyvio draudžiamųjų pajamų įmoką. Taip pat siekiama nustatyti galimybę prie darbuotojų kaupimo savanoriškai prisidėti ir darbdaviams. Tokiu būdu siekiama, kad visi dalyvaujantys II pakopos pensijų sistemoje kauptų pakankama apimtimi bei norėdami galėtų prisimokėti papildomai ar gauti papildomą darbdavių įmoką, taip dar labiau didinant jų senatvei sukauptų lėšų pensijų fonduose sumas. 5) Dalyviai laikinai, ne daugiau kaip 12 mėnesių per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį ir ne trumpiau kaip 1 mėnesiui, galės stabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondus. 6) Kiekviena pensijų kaupimo bendrovė turės įsteigti ir valdyti tikslinės grupės pensijų fondus ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą (į šį fondą bus perkeliami pensijų fondo dalyviai, sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir nustatyta tvarka nesudarę pensijų išmokos sutarties) - įgyvendinama Gyvenimo ciklo fondų sistema. 7) Spręsti praktikoje išryškėjusias problemas, susijusias su klaidingu bazinio pensijų anuiteto rodiklio suvokimu šio rodiklio atsisakant, o pensijų anuiteto privalomumo ribas išreiškiant absoliučiais dydžiais (siūloma minimali ir maksimali riba būtų atitinkamai 10 000 ir 60 000 eurų), kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kas 5 metus būtų indeksuojami; 8) centralizuoti pensijų anuitetų sistemą, nustatant, kad pensijų anuitetų veiklą, remiantis draudimo principais, vykdytų VSDF valdyba. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti dvi pensijų anuitetų rūšis: atidėtąjį pensijų anuitetą (tai anuitetas, kurį dalyvis įsigyja sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau pensijų išmokos pradedamos mokėti tik šiam sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamos iki gyvos galvos) ir standartinį pensijų anuitetą (tai anuitetas, kai pensijų išmokos pradedamos mokėti iš karto asmeniui, įsigijusiam anuitetą, ir mokamos iki gyvos galvos). Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymu siūloma įteisinti pajamų didėjimą pačių mažiausių pensijų gavėjams: • socialinio draudimo pensijų gavėjai, kurių gaunamų pensinio pobūdžio išmokų (socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos ir kt.) suma per mėnesį neviršija 95 proc. MVPD, turės teisę gauti pensijos priemoką. 95 proc. MVPD „lubos“ pasirinktos, įvertinus, kad asmuo, dirbęs už minimalią mėnesinę algą visą gyvenimą, su būtinuoju pensijų socialinio draudimo stažu įgytų teisę gauti apie 220 eurų pensiją. Tam, kad visiškai neeliminuoti paskatų mokėti socialinio draudimo įmokų, „lubos“ asmenims su būtinuoju stažu įvedamos panašaus dydžio, o kuo mažesnis įgytas stažas, tuo „lubos“ žemesnės; • 2) šalpos pensijos dydis senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims – 1 šalpos pensijų bazė vietoj 0,9 šalpos pensijų bazės (130 eurų vietoj 117 eurų). Asmuo, 15 metų dirbęs už minimalią mėnesinę algą, tikėtinai gaus apie 100 eurų socialinio draudimo pensiją ir, jeigu ši jo gaunama pensija bus vienintelė, jam papildomai bus skiriama 65 eurų pensijos priemoka. Taigi siekiant išlaikyti paskatas mokėti socialinio draudimo įmokas, šalpos pensijos dydis nustatomas mažesnis; 3) vertinant asmens teisę gauti šalpos pensiją, atsižvelgiama ne tik į asmens gaunamas pensijas ir pensijų išmokas, bet ir pensijos priemoką.",
"pradzia": "2018-05-16",
"pabaiga": "2020-07-31",
"biudzetas_eur": 0.0,
"proj_tikslas": "Sukurta teisinė bazė pensijų kaupimo sistemos finansavimo šaltinių pakeitimui, aprėpties didinimui ir veiklos optimizavimui: Biudžetas: 0 (ministerijos darbo užmokestis) Terminas – 2018 m. liepos 1 d. Rezultatas – Priimtas ir oficialiai paskelbtas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo ir su juo susiję įstatymai Mažų pensijų didinimas Biudžetas: 0 (ministerijos darbo užmokestis) Terminas: 2018 m. liepos 1 d. Rezultatas: Priimtas ir oficialiai paskelbtas Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymas",
"strat_tikslas": "Užtikrinti socialinės atskirties mažėjimą",
"suinteresuota_salis": null
}
],
"_page": {
"next": "WyIxNzRmZjdmMzQwMGYzYTkiLCAiNmViOGUyZDQtY2M5YS00ZTJmLTllN2QtMGE1NGEzYzM5ZDI2Il0="
}
}